Sustikinejame, gyvename su zhmogumi, jis myli jus, jus mylite ji. Pasaulis aplink rozhinis. Ir staiga, kaip ish giedro dangaus - viskos oro pilys griuna.
Ar prisimenate tas pirmas dienas pilnas deginanchio skausmo? Apatijos aplinkai...o po to sheliojanchias naktis, barus, kruva draugu... ir vel vienas vienintelis...
Pamastykime...

hmz....Studio ci alabai gerai pasakyta,bet nesinori prisiminti ta skausma ir...
Svarbiausia,kad zmogus gyvena ir tikisi.Gerai kai viskas krypsta i gera puse,bet kai reikia laukti ir nezinai ko tiketis...hmz...labai sunku...nelinkiu niekam to.
As manau jei nesi tikras tai geriau nezengti jokio zingsnio....negalima griauti tai ko nepastatai....viskam ateina atpildas ir uz viska tenka sumoketi.
Gyvenkime taip,kad nereiktu lieti asaru is skausmo....gyvenkime taip,kad netektu patirti sirdies bei jausmu luzio...
Gerbkime kitu gyvenimus ir daugiau ziurekime saves.

Melynake... va chia gerai pasakei.. " ...ziurekime saves.." o kaip man to ismokti? hmz.. pamirstu..as vis save...

Padukele,uztad tikiu,kad yra zmoniu,kurie myli ir gerbia,ir rupinasi Tavimi

Padukele.>>manau daznai veidrodyje tu mataij save:))) o siaip tai reikia pabandyti ismokti atsipalaiduoti ir viska gerai apmastyti,kad galetum nepamirsti nei saves nei aplinkiniu.
Laukine>>>oiiiii....ji turi tokiu zmoguciu

Laukine....gal.. nezhinau..

Padukele.>>turi turi

nezinau...