Va dar.Tik nekrūpčiokit! Bebrai šalia mūsų
2000 10 20, "Liet.rytas"Foto-nėra, reik ieškoti laikraštukų
Upinį bebrą vieni gerbia, kiti -- griebiasi pagalio. A.Ulevičiaus
nuotr.
Aštrių bebro dantų neatlaiko daugelis medžių. S.Kirvelos nuotr.
Indėnai bebrą laiko savo broliu, o lietuviai -- priešu
Karą vertina skeptiškaiBebrų tyrinėtojas, Ekologijos instituto mokslininkas Alius Ulevičius
skeptiškai vertina Lietuvoje paskelbtą kryžiaus karą prieš bebrus.
Jo nuomone, bebrų nauda yra didesnė už jų daromą žalą, tad valstybė
turėtų atlyginti nuostolius ūkininkams bei kitiems nukentėjusiems nuo
bebrų.
Žvėrių apskaitos (juos skaičiuoja daugiausia medžiotojai) duomenimis,
per pastaruosius metus bebrų skaičius šalyje padidėjo pustrečio
tūkstančio ir dabar jų yra apie 32 tūkstančiai.
A.Ulevičiaus teigimu, iš tikrųjų bebrų yra gerokai daugiau, tačiau
nenorintys šių žvėrių medžioti medžiotojai jų skaičių sumažina.
"Pirmiausia reikėtų žinoti, kiek iš tikrųjų bebrų yra. Pasitelkę vietos
gamtininkus, teriologai suskaičiuotų tuos žvėris viename ar trijuose
rajonuose, tiktai tam reikia lėšų", -- sakė gamtos mokslų daktaras
A.Ulevičius.
Gamtosaugininkai nusileidoAnot ūkininkų, upelius bei griovius patvenkiantys bebrai pražudo dalį
pasėlių. Tą patį apie miškus sako miškininkai. "Be to, bebrai
nugraužia nemažai medžių", -- primena jie.
Melioratoriai priduria, jog bebrų patvankos gadina melioracijos
griovius. Ichtiologai pyksta, jog jos trukdo plaukti į nerštavietes
lašišinėms žuvims.
Daugelio nuomonė sutampa -- bebrus reikia naikinti, ir kuo sparčiau.Paklususi šiems raginimams, Aplinkos ministerija šį pavasarį leido
ardyti bebravietes, medžioti bebrus mėnesiu anksčiau, nebenustato tam
limitų ir nereikalauja licencijų.
Šiam kryžiaus žygiui prieš bebrus (kuris jiems kol kas nelabai pakenkė
-- šiuos žvėris gaudo mažai kas, mat naudos iš to nedaug) prieštarauja
tiktai A.Ulevičius ir galbūt Gyvūnų globos draugija.
Lietuvos bebrus -- danams?"Bebrų užtvankos -- tai natūralūs, valstybei nekainuojantys vandens
valymo įrenginiai, kuriuose vanduo apsivalo ir mechaniškai (teršalai
nusistovi), ir biologiškai (plaukiodami bebrai vandenį išmaišo bei įneša
į jį deguonies)", -- aiškino mokslininkas.
Šių užtvankų vandeniu pasipildo gruntinio vandens atsargos -- tai irgi
gerai.
"Šie tvenkinėliai nebūna dideli, taigi garuoja mažai. Be to, jie tveria
ne ilgiau kaip dešimtį metų. Po to juos išverčia potvynis arba žmogus,
ir užtvanka renčiama naujoje vietoje, o senoje lieka dumblas -- puiki
trąša", -- vardijo privalumus bebrų tyrėjas.
Šių žvėrių patvankos neretai pataiso melioratorių sudarkytą
kraštovaizdį.
"Danijoje, Anglijoje ištiesinti ne tik upeliai, bet ir didelės upės.
Vėliau danai ir anglai suprato padarę klaidą ir dabar ekskavatoriais
kasa upelių vingius.
Pastaruoju metu jie sumanė pirkti Vokietijoje bebrus, nes šie tą darbą
padaro geriau negu mechanizmai. Gal pirktų bebrų ir iš mūsų, bet,
matyt, biurokratinių kliūčių yra", -- svarstė A.Ulevičius.
Senoliai buvo protingesniŽmonėms bebrų darbai nepatinka, tačiau gyvūnams -- priešingai.
"Medžiotojai pastebi, kad prie bebrų patvankų -- puikūs medžioklės
plotai: šios vietos pritraukia daug paukščių ir smulkių gyvūnų, o juos
atseka plėšrūnai", -- sakė mokslininkas.
A.Ulevičiaus nuomone, etiketę "žalingas" bebrui prilipdė menko proto
žmonės."Gamta sutvėrė bebrą tarsi tam, kad jis reguliuotų biologinę įvairovę.
Jai nuolat kenkiantis žmogus tai supranta ir todėl bebro nemėgsta.
Antai šie žvėrys kaltinami, kad jų patvankos kliudo žuvims, tačiau
pamirštama, kad žmonės surentė joms kur kas didesnes kliūtis", -- sakė
pašnekovas.
Jis priminė laikus, kai bebrų kailiai, sruogliai, mėsa Lietuvoje buvo
labai vertinami, o šiuos žvėris prižiūrintys bebrininkai, kurie bebrus
ne tik gaudė, bet ir saugojo, buvo gerbiami ne mažiau negu klebonai,
policininkai, paštininkai ir mokytojai.
Vėliau bebrai buvo išnaikinti, tačiau pokario metais profesoriaus Tado
Ivanausko iniciatyva kelios dešimtys jų atvežta iš Rusijos ir
Baltarusijos ir vėl prigijo Lietuvoje.
Lietuvės bebrenų nebenori"Kas trukdo vėl grąžinti bebrams populiarumą? Kodėl lietuvės,
skirtingai negu vakarietės, nenori kailinių iš bebrų kailių, kodėl mūsų
restoranuose negausi patiekalo iš bebrienos, kodėl Trakų nacionaliniame
parke ar kitur nerengus užsieniečiams ekskursijų į bebrų pamėgtas
vietas?" -- klausė gamtos mokslų daktaras.
Betgi bebrai nugraužia medžius? "Apvyniokite vertingiausius
polietilenu, viela ar aptepkite dvokiančiu tepalu, ir jų nelies.
O tuos, kuriuos nugraužia, tegul atiduoda vietos gyventojams, ir visi
bus patenkinti", -- atsakė mokslininkas ir priminė, jog indėnai ne
veltui bebrą pavadino mažuoju savo broliu -- bebras į žmogų daug kuo
panašus.
"Žinoma, tiktai į protingą žmogų", -- pridūrė bebrų tyrėjas ir
prisipažino, jog prieš šį žvėrį, kuriuo žavisi nuo vaikystės, rankos
niekada nepakeltų.
Danai siūlymų atsisakėAplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis
specialistas Jonas Augustauskas informavo, jog danams ir kitiems
vakariečiams ne kartą siūlyta pirkti lietuviškų bebrų, tačiau šie
atsisakė.
"Vakariečiai neretai tik gražiai kalba, tačiau gamtos labui nei piršto
nepajudina. Kam turtingiems žmonėms tokie rūpesčiai -- urbanizuota
aplinka patogiau", -- sakė J.Augustauskas.
Jo nuomone, bebrų Lietuvoje kai kuriose vietose turėtų būti gerokai
mažiau.
* * *
2002 05 03, “Liet.rytas”Taikaus žvėries antpuolis prieš žmogų -- sunki mįslė gamtininkamsKeistenybė pūpsojo kiemeŽvilgtelėjusi ankstyvą rytą pro savo namo langą, 78 metų Kupiškio rajono
Druskių kaimo gyventoja Janina Senvaitytė pastebėjo, jog kažkas keistas
pūpso sodybos kieme. Moteris nutarė nueiti arčiau. Dėl viso pikto
pasiėmė lazdą.
"Kai iki bebro liko keli žingsniai, jis staiga atsigręžė ir puolė", --
aiškino J.Senvaitytė. Žvėris įsikibo į kojas, paskui į ranką, šoną.
J.Senvaitytė pradėjo tvatinti bebro galvą lazda, ir šis kandžiotis
nustojo. Ji šiaip taip pasiekė trobą ir iškvietė greitąją pagalbą.
Kupiškio ligoninės medikai moteriai susiuvo net 22 žaizdas.
Moteris žvėries nekaltinaDruskių kaimo vyrai bebrą aptiko jau prie kitos sodybos. Pamatęs
automobilį, žvėris, pasak vyrų, šoko ant jo ir pateko po ratais.
Kaimiečiai tikina, jog bebras svėrė net 40 kilogramų. Ištyrę jo
smegenis, veterinarijos specialistai pasiutligės nenustatė.
J.Senvaitytei bebras ne naujiena -- šių gyvūnų netrūksta Aluočio
upelyje, kuris srovena pro moters sodybą. "Tačiau vos pamatę
besiartinant, bebrai puldavo į vandenį", -- prisiminė moteris.
Anot jos, žmonės kalti, kad gamtoje jau viskas maišosi ir žvėrys vietos
neberanda. "Matyt, brakonieriai tą bebrą išgąsdino, elektra žvejodami
apsvaigino, todėl vargšas ir prarado nuovoką", -- svarstė moteris.
Senas, pavargęs ir piktas"Sunku patikėti", -- stebėjosi bebrų tyrėjas gamtos mokslų daktaras
Alius Ulevičius. Atvejų, jog šie žvėrys pirmieji pultų žmogų, ligi šiol
jis nežinojo.
"Tiesa, skaičiau, jog kadaise autobusu važiuojantys žmonės išvydo bebrą
viduryje kelio. Sustojo. Vairuotojas pajudino žvėrį, kad šis nueitų į
šalį, ir šis grybštelėjo jam koją.
Bet tai -- gynyba, o ne puolimas", -- pasakojo šalies Teriologų
draugijos vadovas A.Ulevičius.
Mokslininką stebina ir įspūdingas "kupiškietiško" bebro svoris.
Paprastai šie žvėrys sveria 20-25 kilogramus, 30 kilogramų -- retenybė.
"Tai buvo jau senas žvėris, gentainių išvarytas iš bebravietės, todėl
piktas. O jei buvo užspeistas, tai ir gynėsi", -- svarstė tyrėjas ir
pridūrė netikįs, jog bebras puolė pirmasis.
Priviso pernelyg daugNaujiena šis atsitikimas ir biologui Eugenijui Tijušui. "Esu
sumedžiojęs ir sugavęs ne mažiau kaip šimtą bebrų, kai kurie spąstuose
buvo gyvi, tačiau nė karto net nebandė pulti", -- sakė E.Tijušas.
Kai kurie medžiotojai jam pasakoję, jog šuns užspeistas bebras gali
gintis. Sykį šuns genamas šis žvėris dantimis įsikirto į medžiotojo
koją, mat šis stovėjo ant tako.
Pastaraisiais metais bebrų Lietuvoje sparčiai daugėja ir šiuo metu yra
apie 50--70 tūkstančių. Specialistų nuomone, tai gerokai per daug mūsų
nedidelėje šalyje.
Bebrai patvenkia griovius ir upelius, ir vandens užlietuose plotuose
išdžiūsta dalis miškų, žūva pasėliai. Be to, šie žvėrys nugraužia
nemažai medžių.
Bebrų patvankos gadina melioracijos griovius, upėse ir upeliuose trukdo
plaukti į nerštavietes lašišinėms žuvims.
Aplinkos ministerija leido ardyti bebravietes, medžioti bebrus mėnesiu
anksčiau negu ligi tol, nebenustato tam limitų ir nereikalauja
licencijų.
Naudos daugiau negu žalosA.Ulevičiaus nuomone, bebrų nauda yra didesnė už jų daromą žalą. Jų
užtvankos -- tai tarsi natūralūs, valstybei nekainuojantys vandens
valymo įrenginiai.
Šios patvankos pataiso melioratorių sudarkytą kraštovaizdį, tampa
oazėmis, kur įsikuria daug gyvūnų.
Danai ir anglai, ištiesinę upelius, vėliau suprato klydę ir ėmė
ekskavatoriais kasti jų vingius. Vėliau jie nusipirko Vokietijoje
bebrų, mat šie tą darbą padaro geriau negu mechanizmai.
Tai gal ir mes galėtume parduoti savo bebrų? Aplinkos ministerijos
specialistai tvirtino ne kartą siūlę vakariečiams lietuviškų bebrų, bet
jie atsisakė.
Bebrus gynė bebrininkaiSenovės Lietuvoje bebrų buvo dar daugiau negu dabar, tačiau žmonės su
jais sugyveno gražiuoju. Iš jų net vertėsi -- bebrų kailiai, sruogliai
bei mėsa buvo vertinami ir Lietuvoje, ir vežami į kitas šalis.
Šiuos žvėris gaudė ir nuo brakonierių saugojo bebrininkai.Vėliau bebrai buvo išnaikinti, tačiau pokario metais profesoriaus Tado
Ivanausko iniciatyva kelios dešimtys jų atvežta iš Rusijos ir
Baltarusijos. Netrukus bebrai sėkmingai reaklimatizavosi ir vėl
paplito.
Amerikos indėnai bebrą laikė mažuoju savo broliu ir garbino jį. Turbūt
ne vienas esame skaitę Pilkosios pelėdos "Apleistos trobelės
pasakojimus", kur aprašomas prijaukintų bebrų gyvenimas. Šie žvėrys
trobelės šeimininką lankė daug metų.
Tačiau dabar kiti laikai -- piktesni ne tik žmonės, bet ir gyvūnai.
"Kai jų prisiveisia per daug, konfliktai galimi. Bet vis tiek manau,
jog tas žvėris buvo nesveikas", -- tikino bebrų tyrėjas A.Ulevičius.