pactas rašė:
Siūlymas susimąstyti yra tiesiog siūlymas susimąstyti.
Aš tą ir bandau daryt, beveik visada
, šiuo atveju tik norėjau pasiklaust ar rekomenduojama susimąstyt apie kokią nors vieną teisingą religiją ir atsiverst iš paklydimų, ar tiesiog kalbama apie tikėjimo naudą, kuri aš subjektyviai, manau irgi kad tikrai yra. Visgi net ateizmas yra savotiškas tikėjimas galbūt tam tikrame tam tikro žmogaus gyvenimo periode suteikiantis naudos, į senatvę ateistai paprastai atsiverčia į kokią religiją, kuri žada pomirtinį gyvenimą ir toliau ramiai gyvena. Beje kadangi mes (lietuviai) neturim vieningo tikėjimo, tai galim tik pavydėt tarkim žydam, čia yra mūsų tautos silpnybė, kad mus geriausiu atveju tik trumpam (tam tikram laikui) suvienija tik priespaudos problemos ir krepšiniai, o po viso to tauta vėl suskyla.
pactas rašė:
Drs, tavo teiginys "K.G. Jungo teorijos kaip teigiama net remias gnosticizmu" iš esmės juk skiriasi nuo originalo - "Carlas Gustawas Jungas aukštai vertino gnostikus už jų savianalizės sugebėjimus"? Mano supratimu grįsti teorijas ir vertinti kažkieno sugebėjimus skirtingi dalykai.
Dėl Jungo gal ir nevisai išsamų pavyzdį daviau, tik norėjau duot pavyzdį iš to šaltinio, kuriuo manau pasitiki, kad ir wikipedijoj galim rasti kitaip, gnostikai savo teiginiuose Jungą taip pat dažnai mini:
Įtaka K.JunguiGnosticizmas didelę įtaką turėjo Karlui Jungui. Aklas ir arogantiškas demiurgas primena susvetimėjusį žmogaus Ego, praradusį ontologinį ryšį su savo tikruoju Aš. Pasakojimas apie Sofiją tarsi kalba apie netekusią ryšio su kolektyvine pasąmone žmogaus psichiką, kurią reikia „gelbėti“.http://lt.wikipedia.org/wiki/GnosticizmasGalima paskaityt Jungo knygų ir pasidomėt gnosticizmu, manau, panašumų tikrai nesunku surasti.
Šiaip tiesiog religija (sekta) religijai nelygu, kai kurios gali ir pakenkt, jei neklystu Froidas ir Nyčė siejami su satanizmu (gyvuliška žmogaus filosofija, pasikliaunant tik savo 5 pojūčiais), o Froidas turėjo panišką baimę mirčiai, šiaip satanizme pomirtinis gyvenimas apibūdinamas kaip tai apie ką niekas nežino geriausiu atveju tik kuriamos pasakos, dėl kurių neverta savęs kankinti prievarta nedarant tai ko trokštama (netenkinant instinktų, žinoma ribos yra), visgi greičiausiai taip įtikėjus atėjus tam tikram laikui ir kyla ta paniška baimė dėl nežinomybės. Galima paskaityt LaVėjo "Šėtono bibliją", po to palygint su Nyčės (kuris apskritai apie Antikristą, gyvulišką žmogų atvirai kalba), Froido požiūriu. Visgi negalima neigt ir to, kad dažniausiai Dievu ir visais anapusiniais pasauliais tikintys žmonės savo silnypes iškelia kaip tegiamą dalyką ir nesistengia to keist, tarkim neseniai teko per TV matyt rinkimų parodiją Baltarusijoje, na tai ne vienas atsidūsta, kad daugmaž ech jam nerūpi kas vyksta ten, nes jo vadovas štai ten ir parodo į cerkvę ir neva jis o ne jie teis, tiesiog būna tokie žmonės kuriuos visi išnaudoja, o jie žodžio nepasakys, geriausiu atveju pakalbės apie kokius tai Dievo teismus apie kuriuos nieko patys nežino ir sukinės daužomus žandus ir leisis toliau išnaudojami.
Tačiau nihilistinės pasaulėžiūros ideologai - pvz., vienas postmodernizmo įkvėpėjų Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzche) - nuo pat pradžių gan atvirai siejo save su satanizmu. F.Nyčės herojus jo paties raštuose neretai vadinamas Antikristu, o jo idealas – „antžmogis“ - vaizduojamas, kaip jokių moralės dėsnių nesaistomas „žvėris“, agresyvus egoistas. Kitas didis postmoderniosios pasaulėžiūros autoritetas - Zygmundas Froidas (Freud) - buvo taip nusiteikęs prieš religiją, kad laikė ją viena šizofrenijos formų. Tiesa: jis neigė ne tik Dievą. Froidizme atmetama bet kokia drausmė: negalima esą savęs varžyti, nes kiekvienas suvaržytas geismas gimdantis įtampą, kuri galinti sukelti psichologines krizes. Taigi, kiekvienas geismas turintis būti įgyvendintas (prisiminkime A.Kraulio pagrindinį įstatymą). Žmogų valdantys instinktai: lytinis potraukis, baimė, agresija. Tobulas „žvėries“ paveikslas.http://74.125.39.104/search?q=cache:CZl ... cd=1&gl=ltDėl to man keistokai skamba šitas teiginys iš to duoto straipsnio:
Žymus specialistas tekste konstatuoja, jog labai pasikeitė psichologijos požiūris į religiją ir džiaugiasi, jog dabartinės psichologijos raidos tendencijos teikia daug vilčių.Kyla klausimas į kokią religiją, juk kai kuriomis net remiamasi, be to juk jų įvarių pilna ir viena kitai prieštaraujančių? Aišku susidaro atsakymas, kad jau mum kažką siūlys (kad ir netiesiogiai) na o tas konstatavimas, kad
tokia psichologijos raida teikia daug vilčių sudaro nuomonę, kad autoriui tai kažkodėl labai patinka asmeniškai ir net teikia kokių tai vilčių jam
.
Po to:
Baigti norėčiau optimistiniu pastebėjimu. Horizonte matau potencialą atsirasti psichologijai, kurią aš vadinu „transmodernia“. Šiuo terminu vadinu naująjį mentalitetą, kuris reorganizuoja ir viršija dabartį. Jis aplenks ir modernizmą, ir postmodernizmo psichologiją. Jis atneš naują, lenkiantį dabartinį supratimą, kuris gali būti idealistiškas ir filosofiškas. (pvz., vertybės) bei dvasingesnis ir religinis.
[..]
Ši nauja psichologija turi vystytis kaip nedidelės apimties ir pakankamai kuklus dalykas, bet tai būtų tik į naudą. Šiame transmoderniame pasaulyje psichologija būtų filosofijos ir teologijos tarnaitė, kaip ir turėjo būti nuo pat psichologijos raidos pradžios.