|
LIETUVOS RYTAS
Išskirtinis pinigas parduotuvėje – bevertis
KOLEKCIJA. Didžiausia pasaulyje moneta ne tik netelpa į piniginę, bet ir pakelti ją galėtų ne bet kas
Jeigu kokiam nors monetų kolekcininkui staiga pasidarytų visiškai riesta su pinigais, jam dar reikėtų gerokai pavargti, kol atsiskaitytų sukauptomis monetomis.Lietuvos ir kitų pasaulio bankų išleistos proginės monetos skirtos ne tik kolekcionuoti, bet ir atsiskaityti už prekes bei paslaugas.Žinoma, auksinės ir sidabrinės monetos retai naudojamos atsiskaitymams, mat proginės monetos kaina daug didesnė nei jos perkamoji galia.
Be to, proginėmis monetomis už pirkinius atsiskaityti sugalvojęs pirkėjas Lietuvos parduotuvėse greičiausiai bus sutiktas ne itin svetingai.
Nė už ką nepriėmė
„Lietuvos ryto“ žurnalistų bandymas atsiskaityti progine, sidabrine 2004 metais Lietuvos banko išleista 50 litų moneta, skirta pirmojo Lietuvos statuto 475 metų sukakčiai, išgąsdino pardavėjas.
„Kas čia? – išvydusi 50 litų monetą nustebo Vilniaus Jogailos gatvėje esančio „Ikiuko“ kasininkė. – Tokio pinigo nėra, čia ne mūsų pinigas. Aš negaliu jo priimti“.
Paklausta, ar ji ką nors girdėjo apie progines monetas, kasininkė teigė žinant tik vieno lito nominalo proginę monetą.
A.Smetonos gatvėje esančio prekybos tinklo „Maxima“ darbuotoja dėl nematyto pinigo nubėgo pasitarti su parduotuvės direktore. Po kelių minučių grįžusi ji atsiprašė negalinti priimti monetos, nes apie proginius pinigus jų tinklo vadovybė neinformavo.
Popierius – priimtinesnis
Tuo tarpu Gedimino prospekte esančioje kitoje „Maxima“ parduotuvėje 50 litų moneta kasininkei sukėlė juoką.
„Man labiau patinka popierinės penkiasdešimtinės“, – apžiūrinėdama monetą šypsojosi pardavėja.
Gretimoje kasoje sėdinti moteris apie progines monetas buvo girdėjusi, bet irgi abejojo, ar galima jomis atsiskaityti: „Gerai, aš galiu ją paimti, bet kas bus, jei jos nepriims bankas“.
Panašios reakcijos sulaukėme ir artimiausiame „Lietuvos spaudos“ kioske. Pardavėja tikino per ilgą darbo praktiką dar nemačiusi proginių pinigų: „Eikite į banką ir pasikeiskite, aš paimti šią monetą bijau“.
Nominalas – milijonas
Įdomu, kaip reaguotų pardavėjai Kanadoje, jeigu pirkėjas ten ateitų apsipirkti nešinas 100 kilogramų auksine moneta?
Tokią monetą, kurios nominalas – vienas milijonas Kanados dolerių (apie 2,32 mln. litų), praėjusių metų pavasarį pristatė Kanados karališkoji monetų kalykla.
Moneta iš karto pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausia pasaulyje. Monetos skersmuo – pusė metro, o storis – 3 centimetrai.
Monetoje pavaizduotas populiariausias Kanados simbolis – klevo lapai.
Pagaminti tokią monetą užtrunka ne mažiau kaip šešias savaites, o norint pakelti reikia trijų žmonių.
Tiesa, kad galima atsiskaityti tokiomis monetomis, Kanados įstatymuose nėra numatyta. Ji skirta naudoti įvairiose parodose.
Lygina su didele pica
Nors juokaudami kanadiečiai sako, kad ši moneta panaši į labai didelę ir storą šeimyninę picą, netrukus po pristatymo atsirado norinčiųjų ją įsigyti.
Atsižvelgdama į šiuos pageidavimus, Kanados karališkoji monetų kalykla nukaldino 5 tokias monetas.
Panorusieji įsigyti 1 mln. Kanados dolerių nominalo monetą turėjo būti pasirengę už ją sumokėti gerokai daugiau – jos rinkos kaina buvo nustatyta pagal tai, kiek kainuoja 100 kilogramų aukso ir pagaminimas.
Taigi monetos kaina šoktelėjo iki beveik 2,7 mln. Kanados dolerių (apie 6,25 mln. litų).
Austrija pirmauja Europoje
Tuo tarpu Austrijoje galima pamėginti atsiskaityti 31 kilogramą sveriančia moneta. Tačiau vargu ar parduotuvėje užtektų pinigų grąžai, nebent būtų perkamas automobilis.
Iki tol, kol Kanada išleido savo monetą, didžiausios pasaulyje aukso monetos rekordas priklausė Austrijai. Ši šalis 2004 metais išleido proginę 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. litų) nominalo monetą, skirtą garsiajai Vienos filharmonijai.
Monetos skersmuo – 37 cm, o svoris – 31 kg.
Ši moneta vis dar išlieka didžiausia Europoje. Jų nukaldinta 15 vienetų.
Įvertinus monetos gamybai reikalingą aukso kiekį, jo vertę rinkoje ir pagaminimo darbus, pardavimo kaina siekė maždaug 330 tūkst. eurų (apie 1,139 mln. litų).
Ši moneta Austrijoje turi piniginę vertę ir gali būti naudojama kaip mokėjimo priemonė.
Nekonkuruoja dydžiu
Brangiausia ir didžiausia lietuviška aukso moneta atrodo visiškai mažytė prieš didžiausią pasaulyje aukso monetą.
Lietuvoje didžiausia ir brangiausia auksinė moneta sveria 31,1 gramo, jos skersmuo – kiek daugiau nei 3 centimetrai.
Ši aukso moneta 2005 metais įamžino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus.
Proginės monetos nominalas – 500 litų, tačiau banko kasose ji buvo parduodama už 2020 litų ir išpirkta per kelias dienas.
Sulaukė pripažinimo
Lietuvoje nukaldintos monetos ne vieną kartą yra sulauksios tarptautinio pripažinimo.
Vieno didžiausių pasaulyje proginių monetų katalogų leidėjas „Krause Publications“ Lietuvos monetų kalykloje nukaldintą 50 litų proginę monetą, skirtą XXVII olimpinėms žaidynėms, įvertino kaip meniškiausią pasaulyje 2000 metais į apyvartą išleistą monetą.
Vilniaus universiteto 425 metų sukakčiai skirta sidabrinė 50 litų proginė moneta, išleista 2004 metais, laimėjo Italijos tarptautinės numizmatikos parodos „Vicenza Numismatica“ apdovanojimą.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
