Reikia pagalbos - prie namo apleistas 3-4 aru sklypelis, noreciau apseti zolyte ir padaryti pievele. Gal kas paaiskintu kaip viskas vyksta technologiskai, nenoriu prikvailioti.
Is anksto aciu.

P.S. dabar ten lyg koks gelynelis lyg kur ir dilgeles pradeda zelti

Supurenk žemę negiliai (su grėbliuku kokiu, ar pan.), išlygink, susėk žolę (labai tankiai) ir suvoluok (ar suplak kastuvu, ar sumindyk), kad būtų nepurus paviršius (kad paskui galėtum ta pievute vaikščioti). Tik negailėk žolės sėklų, sėdamas - jų reikia labai daug O paskui, kai žolytė truputį paaugs, pjauk - geriausiai dalgiu (žoliapjovės labai pažeidžia, jaunai žolytei netinka). Po mėnesio-kito gali dar kartą užsėti, jei prasčiau sudygę kur bus, ar jei piktžolės augs (tik sėti reikia po to, kai nupjauni piktžoles). Pirmus metus - du svarbiausia pievutės priežiūra bus reguliarus šienavimas - piktžoles nupjauni, jos nustoja augti, o žolytė po pjovimo augti nenustoja: taip šienaudamas ilgainiui pasieki to, kad auga ištisai tik vejos žolė.

Kažkada kaime, panašiai sėdamas, per porą metų išnaikinau garšvą (jei tai ką nors sako). Tik su garšva teko vos ne kas savaitę vis šienaut ir kelis kart per sezoną sėt (pavasarį, vasaros pradžioj ir rudeniop), kol ana išnyko...

Ne, nesupratau - o kas ta garsva?

Pažiūrėjau nete kas ta garšva - vienas įkyriausių ūkininkų ir sodininkų priešas darže - bent jau daugumoj šaltinių teigiama, kad jei jau ji įsiveisė tai neįmanoma jos išnaikinti, nes dauginasi ji labai veržliai ir per šaknis, po žeme sukurdama didelį tinklą ir net jei liks žemėje mažytis šaknies gabalėlis iš jo ataugs augalas ir greitai vėl pasidaugins. Bet kaip tractor atvejis rodo, įdėjus 2 metus darbo galima ir jų atsikratyti (matomai per 2 metus augalui galų gale "daeina", kad saulės šviesos nepamatys ir jis nusibaigia...) Ir dar perskaičiau kad ji valgoma - apatiniai lapai vartojami maistui skoniu ir kitom savybėm primena špinatus. Juos reikia truputi apvirti ir naudoti kaip garnyrą, sriubose ar salotose.

Garšva

Baisus augalas. Vejoje ji išnyko, gal kiliminė paklotė ir nuolatinis šienavimas neleidžia jai išlįsti. Iš gėlynų niekaip neišnaikinu, 2-3 dienos - ir vėl lenda lapeliai, primenantys žmogaus delną su pirštais. o jei šaknys įsitaisė po rožės ar kitos gėlės šaknimis- amba- kaskart gėlių nepersodinėsi.Bjauri ir kiaulpienė, kurios šaknys ilgos ir šienavimas tik tam kartui.Tuoj pasirodo naujos geltonos saulutės. Tada jau peiliu, jei yra ūpas.
Jei maža veja, galima viską išbandyti, bet jei 4-6 arai?
Daugiausiai užkrečiama atsivežant žemę iš miško ar kitų vietų, kur tas augalas yra augęs.Kaip ir varputis. Tas tiesa, mažiausias šaknies narelis duoda daigą, kuris vėl leidžia kitas šaknis .
Savo veją , kai apsėjau žole, lyginau su bačka(statine)..

P.S.nepirkite vejai žolės sėklų iš turgaus arba pasitikrinkite sėklos žolėtumą [ar kokybiška, neapkrėsta piktžolių sėklomis].

Garšva - klaikus daiktas. Ji turi iškart keletą bjaurių bruožų - atauga iš šaknų, iš sitebų (kaip balanda), puikiai auga net visiškai nuolatiniame pavėsyje, auga labai greitai ir, kas nemaloniausia - savo lapeliais absoliučiai užstoja šviesą visiems kitiems augalams. Ten kur ima augti garšva, ten daugiau neauga niekas.

Sėjant veją, gaunasi toks dalykas: garšvą nušienauji (tai labai lengva, nes ji turi ilgokus stiebus), nugrėbi, sėji žolę, ir vėl šienauji, vos tik pasirodo didesni garšvos ūgliai. Todėl žolė gauna šviesos ir gali augti, o garšva vis nupjaunama. Taip šienaujant, ilgainiui garšva ima nykti, ją pradeda po truputį nustelbti žolė. Tik užtrunka šitai ilgai Aplink tą pievutę, kur apsėjau, pakrūmėse iki šiol auga garšva, ale išsiplėsti jau neįstengia - ją nustelbia žolė. Per porą metų susidaręs žolės šaknų ir stiebų sluoksnis ima trukdyti visiems kitiems augalams, įskaitant ir garšvą.

O kaip gėles nuo garšvos apsaugoti - tai nebent nuolat ravint. Ale labai jau nuolat reiktų ravėti, kas kelias dienas, tur, būt...