Obuolys apskritai toks įtartinas fruktas, kuris gali visai nelauktai pakeisti supratimą apie pasaulio suvokimą. Kaip antai: paragavo Ieva ir Adomas obuolio ir išvarė dievas juos iš rojaus... bamptelėjo krituolis žemėn ir susišvietė Niutono galvoj visuotinis žemės traukos dėsnis... O kur dar visokie su ar be realaus pagrindo atsiradę pasakiški, mitiniai, mistiniai nesantaikos, pažinimo, grožio ir išminties obuoliai... Ir metai šiemet tokie obuolingi pasitaikė... nesunku prisižaisti...
O tas obuolių pjaustymas - atrodytų toks nekaltas užsiėmimas - kartais taip suaktyvina smegenų veiklą ir vaizduotę, kad išsitrina bet kokios sąlyginės ribos tarp tikrovės ir iliuzijos. Ir tik smigtelėjęs iki kraujo į pirštą peiliukas sugrąžina į tariamą realybę...