Tylia ramia nakti akys krypsta į gilu, zvaigzdeta dangu... Zvaigzdes, kokios jos zavios, tolimos ir kartu artimos, grazios ir kartu saltos...Ne visos zvaigzdes vienodos. Ne visos mus vienodai traukia. Yra viena, vienintele zvaigzde, mums pati graziausia ir pati artimiausia. Galbut joje Mazasis Princas saugo savo roze, nuo piktu aviu, o gal mes net nezinome priezasties, kodel pirmiausia danguje ieskome tos zvaigzdes… Tiksliau, priezasti mes zinome. Ziūredami i ta visu mums brangiausia zvaigzdele, mes tikimes, kad i ja tuo pat metu zvelgia ir kitas, mums brangus zmogus. Juk MYLETI, tai nereiskia ziureti vienam i kita, myleti – tai ziureti viena kryptimi, i ta pacia zvaigzde…
Taciau zvaigzdziu mazeja… Nes mes tiesiog bijome meiles, bijome uzdegti nauja zvaigzde. Juk viskas musu gyvenime sudeliota i stalciukus, suplanuota, pasverta… O cia i musu sirdi bando isiverzti meiles stichija, sluojanti planus ir isitikinimus, atimanti salta prota, na ir siaip grasinanti ivairiomis blogybemis… O jeigu musu neivertins, atstums, paniekins???
Nuostabiai yra rašęs Paulo Coelho (“Alchemiko” autorius):


“Reikia nebijoti rizikos. Leisdami įvykti tam, ko nenumatome, mes tik iki galo suvoksime gyvenimo stebuklą.


Pasigailėjimo vertas tas, kas bijo rizikuoti. Galbūt jam niekada neteks nusivilti, apsigauti, kentėti, kaip sekantiems paskui savo svajonę. Tačiau pažvelgus atgal – nes juk kiekvienas iš mūsų visuomet pasižiūrime atgal – jis išgirs savo širdį sakant: “Ką padarei su Stebuklais, kuriuos Dievas sėjo į Tavo dienas? Ką padarei su talentais, kuriuos Viešpats tau patikėjo? Bijodamas juos prarasti, pasilaidojai giliame kape. Ir štai tavo palikimas: aiški nuojauta, kad tuščiai iššvaistei gyvenimą.”

Nuostabiai yra rašęs Paulo Coelho (“Alchemiko” autorius):


“Reikia nebijoti rizikos. Leisdami įvykti tam, ko nenumatome, mes tik iki galo suvoksime gyvenimo stebuklą."


Pilnai sutinku Juk beniurodami ir besitikedami,bet neveikdami, mes tik tusciai svaistome laika.Gyvenimo kelias-ilgas ir sudetingas..Taciau zmogus privalo ieskoti..privalo siekti savo svajoniu,savo troskimu issipildymo..Tik taip jis gyvas..tik taip jis gali oriai ziureti i zvaigzdeta dangu..Mes esame savo "likimo kalviai".

Zvaigzdes ziuri zemyn....o jos graziausios ir didziausios rugpjucio menesi...Tada ir ju lietus pastebimas...Sugalvokim nora..ir krintanti..zvaigzdele...ispildys..))

Laukine> deja, ne visiems tas gyvenimo kelias buna ilgas... net ir mes nezinome, kiek mums liko gyventi ir butent del to mes turime veikti, o ne tusciai svaistyti laika. kartais juokinga, kai girdi zmogu nuolat kartojant "ai, gyvenimas ilgas, dar suspesiu".

aha.. todel dziaugiuosi..kad vis dar kiekviena ryta pramerkiu akytes;) isvysti.. saules spinduliuka.. pro langa/.o gyvenimas.. oj tikrai nera ilgas.. priestarauju.. nei vienas nezinome..kada ..ji paliksime..ir juo labiau kai zmogus buna..susidures..su..giltines.. nagais.. tikrai..gireztai tam ..priestarautu...
Studio o tu juk turi zvaigzdute.. ten aukstai:)ir ash turiu..ir ..kiti turi... tik va klausimas ar dalinames mes tomis zvaigzdutemis..

rizikuok - tai reiškia lėkti "psycho" greičiu ir trenktis į stulpą,
nugalėk - tai reiškia kažką sunaikinti, iš kažko atimti,

o aš jums sakau: "mylėkite ir nieko nereikalaukite"

butent.... mylekime

Kaip supratau studio chia turejo meile minty...
Kartais ta zvaigzde ikrenta tau i rankas labai anksti... kartais i gyvenimo pabaiga... Kartais tos meiles zvaigzdes taip ir nepazysti, nepamatai, nesutinki. Kiek zmoniu taip ir nugyvena be savo zvaigzdes su bet kuo, nes taip reikia...
Tada geriau ta tikroji meiles zvaigzde lieka svajonese, nei susikurta pusetino jausmo netikra iliuzija...