Nevisi, kurie balsavo už Adamkų po 10 Lt gavo!
Tiesa tame, kad sunku ne tik adamkui pamainą surasti, bet ir tai diagnozei - lietuvis - vaistų surasti...
Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje tapo vos ne prigimtine teise nuo balanos gadynės veikti savo naudai. Kartais didžiujamasi, kaip spėriai apšovė kaimyną, mokesčių inspekciją, ką jau bekalbėti apie tarpšeimyninius vaidus, kad ir dėl tos pačios žemės! Lietuviai nebijo apsitapšnojusio, nes patys pripratę tapšnoti ir būti aptapšnotais!
Pritarčiau minčiai, kad naujas suvokimas, nauja politikų karta, naujas požiūris Lietuvoje pradės imti daugiau iniciatyvos, kai grįš kritinė masė emigrantų iš tos pačios Airijos. Tūlas budulis, plaudamas Dubline automobilius, žino ne tik, kas yra socialinis draudimas, bet ir turi suvokimą apie emigracinę politiką, ką jau bekalbėti apie profsąjungas! Būtent tokie žmonės, daugiau žinantys valstybės sąrangą, kai kurių institucijų paskirtį, kompetenciją ir funkcionalumą, gaalės savo bobikėms (ir ne tik!) išaiškinti, kaip funkcionuoja pensijų sistema, kodėl pigiau kainuoja municipalinis gydytojas ir skiriasi sosiskų kainos.
Antra mintis, kuri "išgelbėtų Lietuvą" - senokai užsimezgusi, bet kažkur kaip ir pamiršta kampanija, a la "susipažinkime iš naujo". Tą sugalvojo kažkokios, be ne, lapių gentys, kažkur po WW2. Esmė ta, kad visuomenės susvetimėjimą siūloma įveikti plečiant bendravimą. Kažkokie skandinavai dar išplėtojo mintį, pridėdami ir amžiaus grupes, kai siūlyta siekti švelninti kartų konfliktus. Bet gi lietuvis ir per Užgavėnes persirengėlius įsileidžia tik pasiėmęs šakes, o ir patys persirengėliai mieliau bėga į "Maxima" snikerių...
Turint visa tai domėj, nesunku pamėginti pafantazuoti, "ką aš daryčiau kitaip?" Kažkodėl lietuvis linkęs slėptis po bulvių maišais, užuot pamėginęs spręsti globalesnes problemas, nes - gink die` - teks prisiimti atsakomybę. Lietuvis linkęs nekęsti valdžios, bet pats prie valdžios eiti kažko nedrįsta...