Daugiau kaip valandą sėdžiu, akis įbedusi į jolingos eilutes, ir plaukia vaizdiniai prieš akis..Sūri gyvenimo druska, o kadaise ji, meilė, vainikuota gražiais, sielą virpinančiais jausmais..
Labai džiaugiuosi tavo stiprybe, jolinga, iš visos širdies linkiu, kad auka, kurią tu sudegini ant šeimos aukuro, įgautų žmogišką pavidalą- būtum laiminga..O ką daryt su randais randeliais? Moteris viską atiduoda savo vaikams, bet kažkiek reikia pasilikti ir sau..
Moterų su tokiu likimu daug- ištikimos namų sargės, vaikų augintojos ir maitintojos, tikisi, kad vieną gražią dieną kažkas pasikeis..
Būna, kad nugyveni 10,15, 17 metų ir belaukiant niekas nesikeičia..Vilkas vis į mišką žiūri..Ką daryt kitoms moterims, jei likimas lėmė gyvent su ne to lizdo paukščiu? Kas mainais už tai?
Netaikyčiau tai vienturčiams sūnums, tokių žmonių yra ir iš gausesnių šeimų.
Prisimenu senolių , mamų, išmintį. Prieš tuokdamasi pasidomėk vaikino šeima ir santykiais jose..Tos išminties niekada neklausome, manoma, kad moters pasirinktas atvejis bus išimtis, tačiau pasirodo, kad nėra taip, reikėjo patikėti..Pačiam ta išmintis ateina, kai gyvenimas apvanoja šonus..

jie jus vaikai ka daryt del meiles kai kitas ir ja myli????? kaip kovoti?????????

jie jus vaikai ka daryt del meiles kai kitas ir ja myli????? kaip kovoti?????????