Visi čekų garbina savo nacionalinius valgius, dažniausiai tik jais minta ir mano, kad daugiau nieks taip skaniai nevalgo. Nors manyčiau, kad panašių į jų patiekalus yra aplinkinių šalių virtuvėse. Tik kniedlikai matyt čekų išradimas O šiaip maistas jų neblogas: skanus, sotus, tiesa gana riebus. Nepaisant to, kad čekai valgo daug ir kaloringo maisto, storulių šalyje nėra daug. Gal todėl, kad ši tauta masiškai sportuoja (joks savaitgalis neapseina be slidinėjimo žiemą ir kelionių po kalnus vasarą).

Taigis pateiksiu receptą tam tikro marinuoto sūrio (produktų kiekiai nemaži, bet kaip minėjau jie pavalgyt mėgsta), kuris yra aštrokas ir valgomas prie alaus:

"Nakládaný hermelín"

9 sūriai su baltu pelėsiu; svogūnas, česnakas, neskaldyti juodi pipirai, lauro lapai, kvapieji pipirai, malta saldžioji paprika (tokie miltukai prieskoniniai), peperoni pasta (žemiau pateiksiu ir pastos naminį receptą, jai reikės 5 peperoni pipirų, 2 šaukštelių druskos, 1 šaukštelio cukraus), čiobrelių, aliejaus.

Peperoni pasta

Išvalome peperoni pipirus nuo sėklų (atsargiai degina rankas bei akis, jei pasilenksit virš pjaustomų pipirų), supjaustom gabaliukais ir sudedam į vandenį su druska ir cukrum. Verdam. Maždaug po 0,5 val., kai jau masė sutirštėja, visą masę sumaišom į tirštą košę. Šią pastą galim laikyti šaldytuve kelias savaites. Šiaip manau, kad galima šią peperoni pastą pakeisti peperoni pipiriukais.

Išlaikytą, minkštą baltą pelėsinį sūrį supjaustome išilgai, vidų patriname trupučiu peperoni pastos ir pridedame 2-3 skilteles česnako. Pateptus sūrius sudedame sluoksniais į stiklinę tarą. Kiekvieną sluoksnį švelniai apibarstom paprika, pridedam porą žirnelių juodojo pipiro, kvapiojo pipiro, žiupsnelį čiobrelių ir lauro lapą. Apiparstom kiekvieną sluoksnį svogūnu, supjaustytu žiedais. Kai jau indas užpildytas, užpilam viską aliejumi, taip, kad sūriai būtų pilnai panirę.

Valgomi su balta duona, dažnai su šviežiomis daržovėmis. Ir be abejo užsigeriant alumi

Senovės čekų virtuvės paslaptys daugmaž atskleidžiamos Jaroslav Kasek knygose - belieka chrestomatiškai sekti žąsų spirgų ruošimo metodais, puikiausio grogo ruošimo receptais irgi patriotizmu, aprašomu Šwejko nuotykiuose!..

Čia dar pridurčiau vos ne legenda tapusius kniedlius (kniedlikus), kuriuos gaminti temoka patys čekų virtuvės meistrai - niekur Lietuvoje neteko ragauti bulvinių kniedlikų su uogiene! Šaltiniai byloja, jad Krkanošo kraštų kalniečių kalėjimuose minėti kniedlikai buvo naudojami Ukrainos mafijozams nuodyti...

Taigis, taigis, jei jau prakalbom apie kniedlikus... Nors šiaip man asmeniškai skaniausi tokie ale bulkiniai kniedlikai (houskový knedlíky), bet Čekijoje yra mėgiami ir bulviniai kniedlikai (bramborové knedlíky), dar teko matyti vaisinius kniedlikus (sakyčiau kažkoks tai nesusipratimas). Net neabejoju, kad yra ir daugiau rūšių, bet jie nėra populiarūs. Taigis skirtingų rūšių kniedlikai paprastai valgomi su skirtingais patiekalais- sakykim "bulkiniai" daugiausiai su įvairiais guliašais , o bulviniai su kiaulienos ir marinuotų kopūstų ale troškiniu "Vepřový vrabec" (verčiasi kaip "Kiaulienos žvirblis")ir kt. Beje, nors vietiniai tvirtina, kad jų marinuoti kopūstai būna rūgštus, bet jau kaip tai labai teko dažnai užsirauti ant šleikščiai saldžių...


Taigis, taigis kniedlikai - čekų virtuvės pasididžiavimas. Daugiausia su jais viskas ir valgoma. Kažkiek dar suvalgo bulvių ir ryžių. Be abejo, su tam tikrais patiekalais. Su bulvėm paprastai valgomas sūrio kepsnys "Smažený sýr" (Sraigučių vienas mylimiausių čekų valgių)... Beje, lietuviškus cepelinus, jie vadina kažkokiais tai keistais labai dideliais bulviniais kniedlikais, kuriuose dar kažkodėl yra mėsos

Taigis:

"Bramborové knedlíky"

800 g virtų bulvių, 1 šaukštas acto, 100g manų kruopų, 200g rupių miltų, 2 kiaušiniai, druska.


Šaltas su lupenom virtas bulves nulupkite ir supjaustykite į dubenį. Pridėkite miltus, manų kruopas, actą, kiaušinius ir išmaišykit tešlą. Suformuokit 4 pailgus volelius ir virkite pasūdytame vandenyje apie 20 minučių. Išvirtus kniedlikus nusausiname, padedame ant pjaustymo lentelės ir supjaustome poros cm storio gabalais.

syky senai senai,na pries kokia 12 metu prahoj uzsisakiau kepsny(rinkausi pagal kaina bo parasyta buvo tik cekiskai).kepsnio kaina atitiko gero restorano lietuvoje kepsnio kaina.nu ir taip sakant atnese......keules sirdy:)))))) ale skani buvo tik kietoka:)))))))

Tai Fungai užtaikei ant prabangaus kokio tai restorano:) Bo šiaip jau iki praeitų metų čekų kavinėse (hospoda) buvo galima labai nebrangiai ir gausiai pavalgyti. Tiesa, neteko ragaut tokio patiekalo - tik kepenis keptas... Skanios, bet irgi kietokos būdavo

Ha, knedlikus ir aš ragavau prieš porikę metų Prahoje !
Žnaibiau, žnaibiau, norėdama nustatyti iš ko pagaminti, įžiūrėjau tik manų kruopas
Skanu, patiko. Už 20 jų korunkų nusipirkau kepsnį su kniedlikais ir troškintais kopūstais (rieboka, bet...) ir litrą alaus.. Vos vos suraičiau- daug prikrovė.... Arbatpinigiai toje kavinėje- 20%- tokia tvarka.

Matyt Asha už 200 jų vietinių valgei (apie 23-24 lt). Taigis taip porcijų dydžių čekai daro įspūdį... Bet arbatpinigiai 20%??? Nu kurgi jūs Čekijoj tokių valgyklų randat? Ten kur munei teko daugiausiai valgyt, tai padavėjas apsidžiaugdavo ir koruną (0,12 centų) gavęs:) Tiesa brangesnėse knaipėse be abejo paliekami... O šiaip prieš porą metų Prahoj sočius pietus (eikit ten kur valgo vietiniai - pietų meniu vadinas "minutky") galėjai už 80-120 kč, mažesniuose mietuose už 50-70 kč. Už šią kainą gauni sriubos (polevka) ir antrą patiekalą. Aš niekada neimdavau jų sriubų (nors ir priklausydavo nemokamai), nes per akis ir antro užtekdavo) Gaila, bet teko girdėti, kad pastaruoju metu pas juos siautėja piktoji infliacija, ir jau vasarą kainos bent jau 40 % buvo pakilusios. Vo

Ai, 200kč, teisingai, susipainiojau biškį, nes ten , norėdami suskaičiuoti, kiek mokame, numesdavom panašiai po 1 skaičių nuo galo.. O valgėm gidės rekomenduotam bare ar kavinėje kažkur netoli Karlo tilto . Na, žinau tą filosofiją- gidai turi savo reklaminius barus, iš to paskui gauna arbatpinigius..Bet kur dingsi, kitaip liksi alkanas.., nusivaikščiojęs ir pavargęs.
Bet pats geriausias jumoras buvo, kai su kolega nusprendėm savarankiškai alaus atsigerti.. Pasprukom nuo grupės tyliai tyliai .
Aš, kaip iniciatorius, paprašiau alaus.Atnešė sriubos. Sakau, duokit alaus, sriubos nenorim. Padavėja purto galvą-tipo ne , ne.. Rodau ir gestais, ir rusiškai, ir angliškai- neduoda ir viskas.Ir nieko nesupranta, ko mes norim. Paskui mums daėjo, kad pataikėm ten, kur yra kompleksiniai pietūs.
E, išėjom lauk, nieko negavę, nes norėjome alaus, o ne sriubos. Tik laiką sugaišome..