Nežinau ar daugelis naudojat ir ar žinot šį prieskonį (jis gali būt vadinamas - paletrūna, palatrūnas, peletrūna, ar tiesiog vaistinis kietis), man jis visai neseniai išniro iš atminties. Nors skonis "išblukęs", bet pamenu senelis augino tokį krūmelį ir jo gaminti varškėčiai be šio prieskonio neapsieidavo ir tai buvo visai kitokio skonio varškėčiai nei įprastai kitų (berašydamas net prisiminiau tą skonį ) . Gal yra šio prieskonio gerbėjų norinčių pasidalint įvaria patirtimi ir receptais ?

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaistinis_kietis

wikipedia raso: "Vaistinį kietį ypač mėgsta Kaukaze, vadiną jį tarchunu."
Buvo toks limonadas - tarchunas!

Drs, vadina jį peletrūnu, na, gal dar vaistiniu kiečiu..Dabar daug kas sako, kad nemadingas, kiti nemėgsta jo aitraus kvapo, bet tai geras kvapas:)).Kaime moterys dar jį augina darželiuose..Tai visų virtų daržovių priedas. Ir varškės.jis puikiai dera ruošiant žuvį bei mėsą. Kaip ir gvazdikėliai, peletrūnas turi nuskausminamųjų medžiagų - jo pakramčius sumažėja dantų skausmas. Šis augalas gydo širdies ir kraujagyslių ligas. Jį reikia vartoti šviežią, kadangi džiovinant sunaikinama daug gerųjų savybių. Jo galima nusipirkti vaistinėse, bet ne tas...Žalias pats veiksmingiausias.
Peletrūnas vartojamas ir su vištiena. Tinka į padažus. Išdžiovintas peletrūnas gana greitai netenka savo aromato.
Receptų atskirų tai nežinau., nes jo nevartoju, , visur eina kaip įpjaustoma prieskoninė žolė.

Tai visą tą info radau internete, madingas nemadingas, koks skirtumas juk čia skonis, o tai skonio reikalas, dažniausiai madingi prieskoniai ar pan. (kokių mūsuose TIKRAI yra, kad ir kaip tai juokinga bebūtų) yra ganėtinai nepriimtino skonio ir sunkiai suprantamas jų reikalingumas sudėtyje , o beje vadina jį visaip tik kai kurie pavadinimai rečiau naudojami, bet net kokio tai ten veikėjo knygoje apie tokius augalėlius radau visus šiuos sinonimus

O tai ko tu nori daugiau iš to prieskoninio peletrūno?
Varškė žymiai skanesnė su mėtos lapeliu! kaip ir varškėčiai, kuriuos tu valgei vaikystėje!

O kai kas apskritai varškėčių ir varškės nemėgsta, dar yra ir tokių kur maisto išviso nemėgsta ir neva energiją ima iš kosmoso ar kažkaip panašiai . Palatrūnas savotiškas, bet iš tos serijos kur teigiamai, bent man, kiek pamenu ir tada ne visų skoniai jį priimdavo . Beje ar pati esi jį išbandžius šviežią ?

Esu, mama visada jį vartojo, patiko savotiškas peletrūno kvapas. Ir salsvas, rimtai,keistas, skonis. Bet tik su varške. Mama padarydavo tokią šviežią, dar šiltoką, ir įdėdavo peletrūno. O štai aš pati pamėgau mėtą, ją dedu net į kugelį.Drs,peletrūnas, vaistinis kietis, tai dar ir diemedis. Mes jį diemedžiu , dievo medžiu ,vadinam.Ir auga jis mažne kiekvienoj sodyboj, tad tų lapelių ir prisiuostę, ir prisiragavę..Ir ravėt teko..

O va čia jau užvedei įdomesniu keliu . Vadinas Salomėja savo poemoje sakydama - [...] Diemedžiu žydėsiu [...] turėjo galvoj, kad ji žydės peletrūnų ? Tiesa pagal wiki peletrūnas turi lotynišką pavadinimą Artemisia dracunculus, tačiau kažkur radau, kad diemedis įvardijamas kaip Artemisia abrotanum (gentis ta pati - kiečiai, bet rūšis skirias, o kai kur skaičiau, kad vieni gėris peletrūno kvapu, kitiem gi smirda, gal čia rūšys taip pat turi didelės įtakos ir tiesiog sumaišoma?), nors iš nuotraukos kažkas tokio pat, iš aprašymo irgi. Dar daug kur aptinku tokį parašymą:

Žemaičiai jais paskanina sūrius ir varškę, vokiečiai - mėsos ir žuvies patiekalus. Kodėl jis siejamas daugiausiai būtent su žemaičiais (mano senelis irgi buvo žemaitis, kaip suprantu ir tavo mama), kokia čia "tradicija"?

Beje tuomet šis prieskonis turi ne vieną poemą apie save

Diemedėli diemedėli,
Pilkai melsvai žalias -
Diemedėli diemedėli -
Dievo tu medeli...

Prisiglausk prie jo lapelių
Lyg angelo plunksnelių,
Ir įkvėpk kartoko kvapo
Menančio mūs dalią...

Ach, tylusis diemedėli -
Dievi kai kuklus,
Savo tyliu buvimu
Prisiglausk prie mūsų.

Tyliai tyliai pakuždėk:
A su tavimi -
Medelį dievo mato tas,
Kas mato širdimi...

(Vida Vai(ž/š/č)nienė)