kad ir kaip man koncervatoriai nepatiktu ... drisiu pripazhint kad visai lietuvos ekonomikai permainas poadare butent jie... del savo nepopuliariu sprendimu prarado dali elektorato ... kaip sakant ekonomikos traukini ant begiu pastate butent jie.... toliau buvo tik vienas variantas traukiniui judet i prieki todel visos kitos vyriausybes tik galedavo shiek tiek pristabdyti ar pagreitinti ta vazhiavima.... juolab kad kai buvo nutarta stoti i europos sajunga viska kitka diktavo europa....

"Pypt!", ir nutilo...

Vietoj lauktų 10 - ies tūkstančių dalyvių, į šeštadieninę protesto akciją tesusirinko apie 4 - is... Pašvilpevę, alegoriškai pagroję "vergų choro" fragmentą iš operos "Aida", protestutojai prieš kainų augimą Lietuvoje išsiskirstė kas sau... Išskyrus politikos Minedu pravardžiuojamą Vilniaus socdemų atskalūną A. Paleckį, aukštesnio rango politikai nerado dingsties aplankyti protestuotojus ir taip prisidėti sau nors šiek tiek politinio kapitalo...

Atrodytų, kad jei jau politikai spjovė į politinius dividendus ir praleido progą papostringauti ir, jeigu jau pasipiktinusius kainų augimu protestutotojus išvaikė gaivus, visiškai nežiemiškas lietutis, tai gal visai neblogai gyvename?? Gal tikrai dar turime kur slėptis nuo lietaus, be abejonės turime ir kur kokiame skladuke sukauptų atsargų, gal net ir mažytę sąskaitėlę kokiame nors skandinaviškame bankelyje... Tai ko gi iš tiesų nori liaudis??? O gal protestuota tik šiaip - be jokio tikslo, gal dėl mados, gal dėl to, kad vis dar madinga mūsiuose verkšlenti ir viešai save plakti likimo rykštėmis...

Traktoriau! (Kirovec? Belarus? DT-34?)

Daug kur sutinku su tavim, tik noriu pastebėti, kad reikalingas piniginių ženklų kiekis nustatomas labai paprastai. Tereikia atsakyti į klausimą:
Kiek mažiausių piniginių ženklelių (mūsų atveju -ct),tenka mokėti už pačią pigiausią prekę?
Kiek tų žanklų tenkal pakloti - tiek kartų jų yra PERDAUG.
Ir atvirkščiai:
Kiek pigiausių prekių galima įsigyti už vieną smulkiausią pinigėlį?
Kiek tų prekių išeina - tiek kartų piniginių ženklaų yra PERMAŽAI.
Štai ir objektyvios ribos, iš kurių emituotojas neturi teisės išlysti. Jeigu tik už jų išlendama - padaroma EKONOMINĖ DIVERSIJA, apgavystė, gyventojų apiplėšimas.
Dėja, dėja. Mūsų ekonomikos šulai to niekaip nesupranta. Atrodo, kad net ekonomikos daktarai, tipo Gediminas ankstesnysis ar Kunigaikštienė Šatrija, nesuprato, kad prekės kainą nustato paklausos ir pasiūlos santykis.

(Bent jau Karlą Marksą pasiskaitytų, jeigu jau Adamo Smito neskaitę).

Antanai, jei jau minite Karlą Marksą, Adama Smita. Tai tikiuosi, kad be paklausos ir pasiulos desnio esate girdejes apie monopolijas ir kartelinius susitarimus bei butinybe tai riboti

Antanai, tamstos paminėtas "pr daug / per mažai" nustatymo būdas yra skirtas ne pinigų kiekiui, o nominalams nustatyti. Kaip sakant, idealus variantas, kai už vieną centą gali nusipirkti vieną degtukų dėžutę ar pan..

Deja, net ir toks minimalaus nominalo metodas ne visada pasiteisina, pvz., jei perki pakuotę iš 10 degtukų dėžučių už 9 centus, tai kiek kainuos degtukų dėžutė? Dėl tokio tipo problemų apsimoka turėti valiutą, kurios minimalus nominalas yra kelis kart mažesnis už pigiausios prekės vertę.

Šiuo atžvilgiu litas yra gan optimalius nominalus turinti valiuta, bent jau lyginant su didžiaverčiu Latvijos latu ar smulkiaverte Estijos krona (Estijoj smulkios monetos jau tapo tokiu dalyku, kurį patys estai retai mato).

Vėlgi, dėl pasiūlos-paklausos - tai ne vienintelis dėsnis veikiantis ekonomikoje. Yra nemažai netiesinių procesų, kur pasiūlos ir paklausos dėsniai tiesiog negalioja arba galioja ribotai. Tipiniai pavyzdžiai - karteliniai susitarimai, kai prekių kainas reguliuoja ne rinka, o prekeivių sutartys, rinkų uždarymo efektai, kai, pvz., tų ilgųjų More cigarečių parduotuvėse nebūna, standartizacija (negali nusipirkti nestandartinių prekių), mažos paklausos efektai, kai tos pačios vertės prekės gali kainuoti keleriopai vien dėl to, kad jos yra retos, etc..

Dar labiau įvairūs pokyčiai ima veikti dėl netiesinių makroekonominių procesų bei ekonominių reiškinių inercijos, pvz., dabar prasidedanti Lietuvoje krizė jau yra nesustabdoma, bet ne dėl to, kad dabartinė vyriausybė yra neveikli, o todėl, kad neveikli ir trumparegiška buvo vyriausybė, veikusi prieš kelis metus. O dabar - tiesiog ankstesnių reiškinių pasekmės. Dar prieš porą metų ekonomika labai sparčiai kilo, viskas vystėsi, bet tai buvo dėl to, kad pinigų daugėjo ir atrodė, kad jų daugiau uždirbama, todėl galima daugiau investuoti ir imti didesnes paskolas, o dėl to, savo ruožtu, pinigų vėl daugėjo. Ir vat dabar matome ekonomikos perkaitimą.

1. Lietuvoje Super Hiper Marketingu jau daugiau vienam gyventojui nei EU vidurkis...
2. Kad tokie "gigantai" issilaikytu esant minimaliam apkrovimui - tenka imtis karteliniu sandoriu..

Sekmes.

Pilnai sutinku
Vos tik atsiranda monopolijos ar karteliai - laisva rinka nustoja veikti nes būtent tie dariniai ir pradeda ją "reguliuot" suprask DIKTUOT. O iš kur laisvė diktatūroje?
Jie tai daro ne parlamentiniu ir ne vyriausybiniu, t.y. ne įstatymų leidimo ir panaudojimo būdu. o grynai ekonomiškai. T.y. slėgdami savu kapitalu bei gamybiniais pajėgumais.

Prisimenu, kaip maždaug prieš 15 metų būdavo gražiai čiulbama apie buvusias monopolijas "Maistą", "Pieno centrą", "Liet-ūkį". Kaip siūloma jas atgaivinti. Kaip aiškinama, kad jos "Rūpintūsi savo vartotojais ir tiekėjais".
Būtų įdomu pakelti tuos senus laikraščius ir pasižiūrėt kokioms partijoms dabar tie čiulbuonėliai-monopolijų gyrėjai priklauso, kokiuose versluose sukasi.

Jo čia tikrai būtų įdomu sužinoti Ghrmz...