Apie "niemcą" nesu girdėjęs.
O dėl žydų - manyčiau, kontekstas teisingas, nors istorija papildyta, t.y., tavo pateiktas ne tik tam tikras
vertimas (būtent vertimas, keičiant vienus ženklus kitais, yra pirminis semiotinės analizės tikslas), o ir papildomas pasakojimas apie bėgimą iš koncentracijos stovyklos. Nors, reikia pasakyti, visai įdomus pasakojimas - aš nebuvau tokio sugalvojęs.
Ką galime pastebėti eilėraštuke apie žydą, bandydami jį tiesiog bukai išversti į šiuolaikinę suaugusiųjų kalbą - visų pirma, vidurinė istorijos dalis, kai jis nukritęs guli, yra nutylima. Pilna istorija būtų maždaug tokia:
Lipo žydas kopėčiom
Ir nukrito netyčiom
(Žydas guli ant žemės
Šalia jo susirinkę vaikai)
Imkit vaikai pagaliuką
Ir užmuškit tą žyduką
Kur jis lipo, nesvarbu, bet lipimas viršun, o ne apačion, yra
kilimas, t.y., bandymas išsišokti, praturtėti, laimėti, etc..
Kritimas žemyn - jau priešingas veiksmas - smukimas, gėrybių praradimas, etc.. Galime pastebėti, kad veiksmas galėtų būti visai kitoks, tačiau pabrėžiamas būtent kilimas-kritimas. Vėliau - žydas atsiduria visiškai bejėgiškoje padėtyje, iš kurios išsirutulioja rezultatas - vaikai jį gali užmušti: šitoks susidorojimas ir laikytinas atomazga.
Koks gali būti tokio eilėraščio atsiradimo kontekstas? Tikrai taip - konslagerinis. Tiesa, tam nereikia kažkokio bėgimo iš mirties stovyklos - pakanka įsivaizduoti tokią padėtį, kai bet kuris vaikas gali pasikėsinti į žydo gyvybę ir ne tik likti nenubaustu - bausmės susilauks pasiepriešinti drįsęs žydas. Neapykanta ir susidorojimas, žudymas, yra laikomas normaliu netgi vaikams - šitokį vaikišką eilėraštuką vargu ar galėtų sukurti vaikai, galintys susilaukti griežto atkirčio, tuo tarpu šiuo atveju jaučiamas absoliutus nebaudžiamumas.
Dabar apie tavo pateiktą eilėraštį - labai panašūs vaizdiniai, ar ne?
Sėdi niemcas ant šakos,
Visą svietą apkakos,
Bet nulūžo jam šaka,
Krito niemcas į kaką.
Pastebėtina, kad niemcas niekur nelipo, jis jau aukštai. Ir bando drykstelt ant viso pasaulio. Kaip sakant, akivaizdi agresija, ar ne?
Nenumatytos pasekmės - kritimas. Šiuo atveju irgi svarbus eiliškumas - kritimas seka po bandymo apkakoti - skirtingai nuo žydų atvejo, pabrėžiami agresyvūs niemco veiksmai, t.y., jie tampa kritimo priežastimi. Nagi, o paskui jau seka kritimas į kaką. Pastebėkim moralą - ką bandė kitiems padaryti, tą ir gavo.
Kokie esminiai momentai, lyginant su eilėraštuku apie žydą - vaikų agresija nereiškiama, niemcas nelaikomas bejėgiu, negalinčiu pasipriešinti. Ir vėlgi, skirtingai nuo žydų, jis aprašomas, kaip agresyvus tipas. Labai įdomus išmatų kontekstas - tai chtoniškumo požymis, kitaip tariant - ne šiaip agresyvus, nemalonus elgesys, o galimai užuominos į žvėriškumus, žudynes.