Liūdna ir skaityti tokias naujienas, bet ar visas šis dalykas, neturės baisesnių padarinių nutautėjimui nei okupacija?
http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=14622516
http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=14656178
Panašu, kad išvykėliai pripratę prie geresnio gyvenimo (ne tai, kad išpuikę, tiesiog gyvenantys normaliomis, žmogiškomis sąlygomis), grįžę į Lietuvą jau nebeišgyvena ir neprisitaiko, belieka guostis pažadais grįžti sau ir kitiems "po 10, 20 metų" ar "kada nors", tik ar tas "kada nors" geriausiu atveju nebus parvežant savo kūną į sklypelį ant kalnelio, teršti Lietuvos žemelę

? O imigrantų injekcija irgi savo duos. Vilniuj, sprendžiant net iš pačių vilniečių kalbų, jau seniai sudėtinga net žinot kokia kalba kreiptis į nepažįstamą žmogų, bet jei lietuviai ir toliau taip aktyviai išvykinės (juk tame pačiame straipsnyje minimai statistikai žinomi toli gražu turbūt ne visi), elementaru, kad bus pakeičiami "naujais lietuviais", kurie atvykdami turbūt ne po vieną, čia atsineš savo kalbą ir naują kultūrą, tame aišku nieko blogo, bet svarbiausia kiek ilgai lietuvybė dar bus stipri tai atlaikyti

?
Apskritai jau ir pačiam painu kaip derėtų "teisingai" elgtis, ar bandyt ieškot laimės kitur, tam jog galėtum normaliai išlaikyti šeimą, ar būt čia esamomis sąlygomis ne tik tam, kad palaikyti savo kažkokius abstrakčius vidinius idealus, bet ir būtent tą tautybę. Čia kalba eina ne apie kokius tai sentimentalius blablabla, tiesiog nesinorėtų tapti vos ne čigonais, be vietos pasauly

. Ir vistik kiekvienam svarbiausiai yra šeima ir jos gerovė, dauguma emigruoja, greičiausiai ne iš gero gyvenimo, kuris čia rodos niekam nerūpi ir nerūpi net kai prasidėjus ta itin aktyvi emigracija. Erzina bet kokios "švelninančios" kalbos apie tai, kad vos ne nieko čia tokio ale supraskim imigrantai kompensuos. Per juos man rodos ne tik po truputį nutautėsim, bet ir greičiausiai nusikalstamumas ir apskritai gyvenimo sąlygos tik dar pablogės

. Tiesa pasakius pamenu vienos dėstytojos (ekonomikos) žodžius, kuriais buvo siūloma jauniems žmonėms vykti iš Lietuvos, kol tik galimybės neblogos ir kol jaunesniem prisitaikyti paprasčiau. Vat ir tikrai nežinau kaip juos vertinti - ar kaip šlykščiai neigiamus, priešiškus lietuvybei, ar kaip tikrai nuoširdų ir gerą patarimą

. Netgi daugiau, pamenu savo lietuvių kalbos mokytojos žodžius mokykloje, besiklausant įspūdžius vieno klasiokio, grįžio iš giminių Amerikoje, raginant vykti gyvent, jei tik yra giminių į tą nuostabią šalį kur daug galimybių. Suprantu, kad gal taip asmeniškai ir geriau, bet kai tai daryt patarinėja net tie žmonės, kurie bent jau turėtų kažkaip ragint siekt "geresnės Lietuvos", tai jau net nesuprasi ką ir bemanyti... Padėtis turi būti tikrai tragiška

. Na negi tikrai neįmanoma ir nėra sąlygų kažką daryti, kad šitą dalyką stabdyti? Ar tiesiog tai niekam (ypač kam labiausiai turėtų) realiai nerūpi?