aja..

Pro Ginkūnus tai Leninas praėjo ir, regimai, panoro įsiamžinti atminimą herbe.Čia dar tamsu, bet paskui pradėjo šviesėti, kai pabėrė grūdus.Tai gal Iljičius savo lemputę nešiojosi su savimi,kad neapsibristų, kur ėjo, ten ir pasišvietė? O kai nuėjo, vėl sutemo?:shock:

-Kur Leninas?-
Klausiu sėjėjo laukuos.
-Kur Leninas?
-Čia jis praėjo,-
Atsako , pabėręs
Iš saujos kviečių,
Man švintančiu veidu sėjėjas./Jonynas/

Užpalių miesto herbas - tai laiks nuo laiko prasiveržiančio lietuviško nešvankumo pavyzdys. Iš natūralios medvilnės (kai kurie sako, kad iš lino ar iš vilnos) pagamintas hmmm... Žodžiu, "jokių dėmelių", "itin gerai sugeria" ir t.t. moterims. Gerai, kad bent jau nepanaudotas...

Sako, Užpaliai besanti šio išradimo vieta, o Abiejų tautų respublikos laikais šie dalykėliai iš Užpalių buvo tiekiami visos Europos didžiausioms, turtingiausioms ir kilmingiausioms ponioms.

O man atrodo, cia X-meno ranka, kuris naudodamasis savo galiomis siurbia is Lietuvos zemes musu auksa. Tamsus fonas rodo tamsios galios isigalejima (tractor isarta zeme, kur neliko jokios augmenijos ir todel visi bebrai nudvese badu )

Sasnava (Pušynė)

Klaidingai interpretuojama, kad "Kiškis - budrumo, sumanumo, miklumo įsikūnijimas. Aštuoniakampė žvaigždė - kūrybingumo ir derlingumo išraiška. " Sasnaviškiai linkę per daug sureikšminti savo gyvenvietę, todėl išsigalvojo dar ir kitokių motyvų:

Atidžiau pažiūrėjus matyti, kad Juodasis Kiškis (Zajenco Nigro lot.) - priešistorinė, mistinė būtybė, Caro laikais apgaulės būdu įregistruota Raudonojoje Knygoje. Gamtininkas Saliamonas Paltanavičius kategoriškai neigia Juodojo Kiškio egzistavimą, nurodydamas, kad tas - greičiausia - grobuonis - mutantas, dėl jo tamsaus gymio kildintinas iš Afrikos ir sietinas su naktiniais plėšrūnais (Bebrus Africanus Afigennus su ausytėmis). Iš žvėries letenų sudėjimo matyti, kad tai - liūtas, pantera, o gal net ir žmogus, kuriam specialiai suPhoptoshop`inta zuikio galva (iš tiesų čia dar visiškai nuretušuotos anksčiau buvusios iltys irgi kanopos) Vientisas snukio ir ausų pradas rodo čia esant kaukę, nes matosi iškirpta kiaurymė akių lygyje. Pabrukta veislinio buldogo uodega, iš pirmo žvilgsnio, rodo gyvūną esant bailų, tačiau tai - dar viena apgaulė, nes, panašiai, kaip veisliniai buldogai, vaizduojamas žvėris akivaizdžiai pasirengęs pulti.

Aštuonkampė raudona žvaigždė herbo dešinės viršuje, iš tiesų, nieko nereiškia - paprasčiausiai dailininkas neturėjo kur dėti dažų.

Vilniaus Didysis Herbas vaizduoja padidintą Vilniaus Mažąjį Herbą, o taip pat dar visokių čiūdų. Iš kairės mes matome kirviu ginkluotą distofišką pediką, o iš dešinės tas pats pedikas jau ginkluotas svarstyklėmis ir inkaru. Inkaras simbolizuoja Šalia Vilniaus prieš 15 tūkstančių metų buvusią Litorino jūrą, po kurią inkarais švaistėsi ginkluoti pedikai. Kibiro viršuje matomas kanapių vainikas, o pedikai apsirengę rankšluosčiais.

Mažąjame herbe vaizduojamos dvi stovylos - žeberklu ginkluotas miško senis ir mergaitė su kalėdiniu kiaušiniu rankose. Tolumoje matyti du burokų daigai, o apačioje įvairios raidės.

Sako kad šitą herbą 9 amžiuje nukaldino Kauno arkivyskupas Motiejus Valančius, kai jam nuo besaikio gėrimo užėjo baltoji karštinė. Todėl herbe jisai ir pavaizduotas su barzda, o ne be barzdos.

Tiesa, esu girdėjęs ir kitokių teorijų apie šį herbą, todėl būtų malonu, jei pasidalintumėte.

Atkreiptinas dėmesys į vilniečių vislumą - pas dėdę Valančių tarpkojyje matyti trys galai: vienas - lenkiškas, kitas - kaimietiškas, trečias - kryžiuočiams. Be to, įdėdė įsaibridęs į paleistuvystės liūną iki kelių, kuris trukdo lietuviui žengti į Europą (pagal judėjimo kryptį tiedu keliauja Vakaruosna). Raudonas herbo fonas simbolizuoja sovietinę okupaciją, o kai kurių heraldikos specialistų teigimu - pasiskolintas iš Kauno herbo (toks su buivolu) ir reiškia, kad vilniečiai kilę iš kauniečių ir kaimiečių, nes per karą visus sušaudė.

Papildymui apie inkarą, tai tas simbolizuoja, kad Vilnius - tradiciškai - jūrinė valstybė.

Oj, jūs..