Pasaka apie vienatvę.

Pati trumpiausia!

Kartą gyveno vienas princas. Ir jis paklausė nuostabiosios princesės:"Ar tekėsi už manęs?"
Ir ji atsakė:"NEEE!"

Ir gyveno princas ilgai ir laimingai, važiavo į medžioklę ir žvejybą, kiekvieną dieną susitikinėjo su draugais, gėrė daug alaus, apsirydavo į valias, žaidė ir sirgo už krepšinį, ir mėtė kojines po kiemą ir dvarą, ir nenuleisdavo unitazo dangtelio, ir dulkino tarnaites, kaimynkas ir drauges, ir dainavo sieloj, ir perdė kada tik užsinorėjo, ir garsiai raugėjo, ir kasė sau kiaušinius, kada tik reikėdavo.
Pabaiga.
Taip, ir vienatvėje yra savų pliusų. Daug pliusų.

Tai kaip ten yra iš tikrųjų?? Kokie tie pliusiukai?

pliusas yra toks, kad is dveju minusu.

Nereikia taip savo nuomone iš pliusų padaryti minusus, juolabiau kodėl kalbama tik apie vyrų vienatvę ? Juk tai akivaizdu toje pasakoje . Kai kam geriau vienatvė ir jos pliusai, kai kam tas netinka ir reikia kitokių pliusų (nei dvasingesnių, nei ką, tiesiog alternatyvių) ir tiek

Čia gal ir Cojaus metafortas tiktų: "vienas, bet ne vienišas"

Na, nebūtinai tik vyrai, čia tik įžanga tokia. Tikėjaus, kad Drs sureaguos.
Moterys irgi būna vienišos ir įžvelgia tam tikrus pliusus toje situacijoje..
Tai juk princesė pasakė "NEEE!"
Viena- pati sau ponia- ką noriu darau ir kada noriu.
Kita- nereikia urgzt dėl viso to, ką daro pavyzdy paminėtas vyras..
Balvančik, pliusas dar gali būti ir teigiamybė, ne tik minus plius minus

>> Ir gyveno princas ilgai ir laimingai,

taip...

>> važiavo į medžioklę ir žvejybą,

matyt buvo "bedarbis", reikia gi prasimaitinti...

>> kiekvieną dieną susitikinėjo su draugais, gėrė daug alaus,

po medziokles butina!

>> žaidė ir sirgo už krepšinį,

matyt lietuvis buvo..

>> nenuleisdavo unitazo dangtelio,

kodėl būtent moterys dėl to taip pergyvena? paskui gi vėl reikės atidengt..

>> dulkino tarnaites,

čia tipo jų drabužiai nevalyti,
reikėjo išdulkinti, išpurtyti - o jūs "sugadinti" ką pagalvojot?

toliau man gėda dėl "ashos"

>> Pabaiga.

svečiau o kodėl gėda, kad pasakė realybę, žinoma nepažynėjo blogūjų vienatvės vietų, nes kai ateidavo Kalėdos, ateidavo naujieji ir daugelis draugų užsidarydavo šeimos rateliuose, jis likdavo kaip pirštas, bet juk pasakojo apie pliusus....

Na nereikia už mane nieko daryti, aš PATI /čia svečiui/

Paimkim, visuomenėje yra daug vienišų žmonių, tai gal ne tu, gal kitas?
Sakykim, kad pateisinimas to, kad esi vienišas, ar neperauga į cinizmą?/atidengiu įžangos kortas ir užmanymą, nes čia mane ima jau gėdinti musiet kaip amoralų žmogų/

Gal tai savotiškas šarvas? Nors....
Tęskite...