Auksine mano supratimu L. Donskio mintis:
"Liūdesys dėl savojo laikotarpio sugedimo, žinomas dar nuo romėnų laikų, gali peraugti į išmintį suvokus, kad blogis nesirenka pavienių epochų ir šalių – veikiau priešingai, epochos ir šalys pačios jį susiranda arba pagimdo."

Na, o ar įmanoma gyventi be karų?

žūsta geriausi - lieka raštinių žiurkės... jie po to vėl "pamokslauja"...
Pagal šitą svečiaus frazę galima daryt išvadą, kad viskas sukasi ratu. Ir karai laikas nuo laiko pasikartoja.

Na, toks požiūris labai primena Remarką. Po Pirmojo pasaulinio karo tikrai buvo taip. Tačiau gal įmanomi ir kitokie scenarijai. Bet visgi labai daug tame posakyje tiesos. Kariauti ir žūti karuose tenka žmonėms, kurie visai nenorėtų kariauti... Ir žūti dėl ko? Dėl kažkokių politikų ir verslininkų interesų... Šlykštu.

tokia jau seliava kaip sako francuzai