Mi Nr. 13
II Kauno laida
Nominalas: 10 skatikų (1 poz.)
Dydis: 19.5x21.5 mm (piešinys)
Stovis: MH
Variacija:
Pastabos: Perforacija - 11 1/2. - teisinga. Paprastai matmenys būna 20x22 mm. Taip pat kiek skiriasi popierius, kiek kitokia sudėtis (mžiau priemaišų), glotnesnis paviršius, vos tamsesnė spalva (bet tai gali priklausyti ir nuo laikymo sąlygų.

Išvada: Nesu tikras dėl autentiškumo.

Analogiškai.

Mi Nr.14
Nominalas: 15 skatikų (5 poz.)
Dydis: 19.5x21.5 mm (piešinys)
Stovis: MH
Variacija: -
Pastabos: Perforacija - 11 1/2. - teisinga. Paprastai matmenys būna 20x22 mm. Taip pat kiek skiriasi popierius, kiek kitokia sudėtis (mžiau priemaišų), glotnesnis paviršius, vos tamsesnė spalva (bet tai gali priklausyti ir nuo laikymo sąlygų.

Išvada: Nesu tikras dėl autentiškumo.

Dar patikslinimas. Nesu specialistas ir darau išvadas iš to ką turiu. Pavyzdžiui: popieriaus struktūra, spalva, piešinio dydis ir pan. Todėl, nereikėtų "De Facto" tai laikyti teisybe, nes gali būti jog ir klystu.

Gal reikėjo temą pavadinti "Falsifikatai? Lietuvos pašto ženklai".

Mi. 333
"Lietuvos vaiko" antroji laida (1932 m.)
Nominalas: 10 centų
Dydis: nematavau (piešinys)
Stovis: be klijų
Variacija: -
Pastabos:
Knygoje "Lietuvos pašto ženklai. Nepriklausomos respublika (1918-1940)
Pašto ženklų katalogas" aprašyta jog:
"...Klastotės! Vengti neteisingai perforuotų ženklų, padarytų iš neperforuotų lapų. Tikrosios perforacijos linijos turi būti - 14. ..."

Išvada: Greičiausiai - klastotė. Labai panašu į aukščiau nurodytas pastabas. Perforuota tarp 12 3/4 ir 13.

Mi 535
"Lietuvos vaiko" trečioji oro pašto laida (pilna, čia tik parodytas 1 ženklas)
Nominalas: 60 centų
Dydis: nematuota (piešinys)
Stovis: mint
Variacija: -
Pastabos: Pridėtuose paveikslėliuose aiškiai matomas spaudos kokybės skirtumas. Falsifikuoto ženklo (perforuotas) nuo originalo skiriasi piešinio kokybė, jis yra grubus. Popierius gelsvai rusvas, šiurkštus. Vandens ženklų nėra. Geriau įsižiūrėjus matosi jog jie užspausti ant gerosios ženklo pusės, t.y. ant viršaus. Skiriasi abejos spalvos: mėlynas centras yra raudonesnis, ruda spalva panaši, bet kiek gelsvesnio atspalvio.

Išvada: Gryniausias falsifikatas! (Gaila, kad ir visa laida tokia). Palyginimas darytas turint papildomus šios laidos antspauduotus ir kirptinės neanspauduotos serijų ženklus.

Kartais ir taip būna.

Beveik aišku, kad tai nėra falsifikatas (apatinis). Greičiausiai tai "pavargusi" spaudos plokštė (atspausta lapais po 100 ženklų (lape 10x10), viso 200 000 ženklų, vadinasi - viso 2 000 lapų). Vandens ženklai - teisingi, perforacija - teisinga, spalva - teisinga, popierius - beveik identiškas kitų ženklų popieriui (kiek pageltęs nuo oro ar laikymo sąlygų arba pan.)

O įdomiausia knaisiotis kai gauni daug tokių pačių ženklų. Va neseniai gavau apie 50 vnt. 30 centų Vytautų. Labai indomu. Skiriasi spalvos, ryškumas, o apie antspaudus net nekalbu - visokių.

Arz, dauguma tų ženklų, kaip ir vytautukai, buvo spausdinti litografijos būdu, todėl neretai skiriasi ir atspalviai, ir pati spauda, dar daugiau - gerai pasigilinus, kiekvienas ženklas lape gaunasi truputį skirtingas. Kai kada dėl to išskiriamos įvairios atmainos, identifikuojamos pagal poziciją lape.

O dėl baltukų - būtų gerai gauti pilnų lapų nuotraukas visiems. O žiūrint į įtariamus falsifikatus, gerai būtų ir užpakalius pamatyti Dar vienas momentas - iškiliaspaudei labai įdomios gali būti nuotraukos, darytos su išilginiu apšvietimu, kai šviesa krenta labai nuožulniai į ženklo paviršių

... kuo aš ir džiaugiuosi, nes tai darosi įdomu studijuoti: kaip? kas? kodėl?...