Tractor, kaip ir jau pirmai sakiau, jei reikės gyvenimas žinoma pakeis ir aš kalbu tik iš taško kuriam esu čia ir dabar. O gal gims dvynukai, trynukai..., nemanau, kad dėl to jausčiaus nuskriaustas
, o gal išviso vaikų neturėsiu
. Aš bandau pasakyti, kad ne viskas nuo dėsnių, nuomonių ir norų priklauso, tačiau tu vis dar vienas iš tų, kurie lyg ir tą neigia, lyg ir sako, kad yra taip
. Juk yra pasauly ir vieną vaiką turinčių šeimų, kurias gal irgi gyvenimas taip privertė, kitos turbūt pačios taip pasirinko
. Negi tikrai sakai, kad visi be išimties viską daro, jaučia ir vertina vienodai? Man, pavyzdžiui reikia kartais vienatvės net ir būnant tarp žmonių, labai nemėgstu kai tų žmonių per daug, manau, tieisog būčiau blogesnis žmogus jei turėčiau daug vaikų
laikas.org turiu galvoj, tokius, kurie neišgali net į mokyklą padoriai išleist ir tik kalba, koks gyvenimas sunkus ir kaip jais "didvyriais" niekas nesirūpina, gyvena apleistuose namuose ir dar kartais bando įtikint, kad vaikai nejaučia dėl to jokio diskomforto, nes neva "dvasinis" ryšys svarbiausia, o argi jo nėra tarp mažavaikių šeimų, manau, net kur kas tvirtesnis (vėlgi žvelgiu iš savo gyvenime matytų pavyzdžių). Kartais net iš vaikų akių matos, kad jie tikrai ne gyvena, o tik egzistuoja
. Jei klausi ar aš turiu galvoj tas šeimas, kurios tiesiog neturi didelio namo ir baseino šalia jo tai ne kalbu ne apie tai.
Kas mum yra vertybės (nes tokių, manau, ne viena) yra klausimas vertas naujos temos
. Bet jei kalbėsim ką aš vertinu šeimoje "kalbant į šią temą", tai, kad žmonės galvoja ne tik apie savo įsitikinimus, tačiau ir apie "gyvenimo realybę", nes vaikas vien tėvų įsitikinimais laimingas gali ir nebūti. Kodėl aš esu blogas jei aš noriu pagalvoti ir apie tai, lyginant su tuo kuris apie tai net negalvoja ir suverčia viską Dievui, matai davė vaiką, duos ir duonos, nors iš asocialių šeimų matom, kad tai nėra taisyklė. Dievas duonos neduoda, Dievas duoda galimybes, bet jos duodamos irgi ne begalinės (kitaip būtų visas pasaulis kažkoks egoistiškas, o gal net ne duodamos ribotos galimybės, bet mūsų pačių galimybės nera tokios neišsemiamos tomis galimybėmis pasinaudoti
), sakyčiau reikia jas saikingai vertinti. Ir beje aš kalbu ne tik apie materialines galimybes, kaip jau sakiau tractoriui, kad man atrodo, jog su vienu vaiku aš būčiau gersnis žmogus, nei su nei vienu, ar daugiau, sakykim taip vertinu savo "galimybes", tačiau aš tai net nelaikau kokiu trūkumu, nes ne vien kiekybėje esmė
.
O pažįstu daug žmonių, kurie sugeba normaliai išlaikyt vaikus, nežinau kiek bus procentais ar skaičiais
, bet žymiai daugiau nei nesugebančių
ir vis tik net ir viena šeima, nesugebanti, jau didelė problema