O mokinys kažkiek teisus. Gera ištrauka, tapusi vos ne anekdotu, bet įsigilinus- persona ar individas yra amžinam konflikte su visuomene. Visuomenei rūpi, kad žmogus gerai atliktų savo funkcijas ir paverčia jį savo primone ar įrankiu.O individo unikalumas ištirpsta toje visuomenėje , vykstant personos nuasmeninimui bei standartizavimui.(čia irgi platu)Vykstant konfliktams, žmogus kaip ir supurtomas- tada atsiveria jo gyvenimo trapumas ir pažeidžiamumas, suvokimas, kad jis laikinas , palyginus su visuomene. Masinis žmogus(apdirbus visuomenei) yra "pribaigtas", už jį pasirinkimus ir sprendimus daro kiti.Tokiu būdu žmogus turi rinktis- laisvai kurti save patį ar sekti minios (bandos) pavyzdžiu ir nepatirti savęs pasirinkimo džiaugsmo, netampant minios žmogumi.

Žaismas žodžio
Flirtas, gražbylystė ir kai kas daugiau
Melas apdumia mums akis
Pakartas idealas ant šakos siūbuoja
Tikėjimas suformuotas daugumos
Skonis ir menas įgrūstas pro plyšį kalba mūsų lūpomis
Kažin ar kas atranda save tikrąjį
Bet visi jo ieško ir randa tik kažką ką vadina aš
Jie randa tik nišą ir erdvę struktūroj kiaurymę paliktą
Atradęs ją skelbiesi atradęs savęs
Užpildai kažkieno paliktą tuštumą ir vadini tai laime
Sąžinė ir laimės suvokimas formuotas mamos
Sudvasintas juslumas meile vadinas
Keliauji per gyvenimą įgyvendinti savosios legendos
Ir nuleidęs bures grįžti į krantą paklūst daugumai
Nuleidęs sparnus pripažįsti save tik sraigtu struktūroj begalinėj
Sukas laikrodis įgaudamas pagreitį vis
Ir tolsti žmogau nuo prigimties savosios
Atrast kažką esi per silpnas
Vienas tu bejėgis, o ir pažint, suprast per menkas
Išsivadavimo šūksnys tau lieka vienas
Memento mori!
Ir pasiduodi likimui ir nevilčiai
Atradęs tik prasmę Delfų šventyklos užraše tik
Nugrimsti amžinybėn nepažinęs ko troškai
Lieka tik tuščia ertmė, kurią užpildys tau išėjus/aut.nežinau/

Zinias galima perduoti,bet isminties-ne.Pastaraja galima rasti,patirti,galima buti jos kupinam,ji gali mus uzvaldyti,bet jos issakyti ir pamokyti negalima..
Kas sako,kad rasti tinkama santyki su kitu yra svarbiau nei ieskoti savojo as?!..Juk tai nera du skirtingi dalykai .Kas iesko to tikrojo As,tas sykiu iesko pagrindines gyvenimo formos,nes pripazinkime,is esmes,visu zmoniu vidinis As yra vienodas.Tai yra prasme .
O gyvenimo prasme-pagrindine filosofijos,kaip,beje,ir meno tema.Taigi filosofija labiau gimininga menui,nei mokslui.
..

Taip, tai kažkada teigė ir Hermanas Hesė , kaip ir Sokratas, sakydamas, kad išmintis pati neteka kaip iš susisiekiančių indų iš pilno į tuščią.
Išmintis -dorybė, kuri leidžia žmogaus protui rinktis tinkamas priemones tam pasiekti.Žmogus laisvas, išmintį gali priimti arba atmesti.
Išmintis , filosofija susijusi ne tik su menu, su daugybe mokslų, labiausia turbūt su teologija.
Kodėl? Perteikti vaikams duomenys virsta išmintimi, o pasiims ar ne- tai jų laisvė ir pasirinkimas.Duomenys- tai žaliava mąstymui, rasti būdą, reikšmę, prasmę, atsakyti į klausimus kas vyksta? kur? kada?Išmintis įkūnija supratimo principus, intuiciją(ji priklauso nuo įžvalgumo ir proto veiklos).Beje, perteikiama "žaliava" - irgi išmąstytas ir apibendrintas produktas, patirtis: kaip 8<7, Dievo įsakymų taikymas, stačiakampio formos sklypo formavimas trikampiame plote, kaip Ajuvedos išminties perėmimas..Ar tai ne gyvenimo folosofija?

"Aš"- kaip statistinis vienetas taip, pas visus būna vienodas.Tik raidoje, gyvenime jam suteikiama prasmė- ieškojimai, mokymasis, patirties kaupimas, susireikšminimas.

Idomiausia yra tai,kad pirmieji filosofijos priesininkai priekaistavo jai kaip tik todel,jog ji esanti ''vaiku reikalas'' ,geras ugdomasis zaidimas jauniems protams,taciau visiskai netinkamas jau susiformavusiems zmonems.Taip teige Kaliklis,megines atmesti Sokrato teigini,esa ''kur kas labiau zeminantis dalykas yra neteisingai pasielgti,nei neteisingai kenteti''.
Anot Kaliklio,istatymai skelbia ka tik nori,taciau is tikruju teisinga tai,jog stipriausieji primeta savo valia silpnesniems,gabus-negabiems..Visa kita-filosofiniai tauskalai,i katruos,jau suauges Kaliklis ziurejo su didzia panieka:Zinoma,filosofija,biciuli Sokratai,yra dekingas uzsiemimas,jei atsiduodi jai su saiku,taciau,kai skiri jai daugiau laiko,nei priklauso,ji gali prazudyti zmones..''

..

Rimtai įdomu.Senieji filosofai, nepamenu, kuris, ar tik ne Kantas, o gal Sokratas (????)..gyvenimo prasmės ieškotojams i klausimą "Kas yra gyvenimo prsmė?", atsake, jog jie serga.. Galvojau, kodėl taip gali būti.?.Paskui radau tokį straipsnį, parašęs vokiečių filosofas Harald Wagner..Tai jis paaiškina, kad šitas klausimas išvis yra vos šimtmečio senumo ir nebuvo keliamas kaip diskusijų objektu, nes nebuvo tam poreikio..
Taip kad ir filosofai negali numatyti , kas bus,kokios diskusijos kils ateityje.. ..

O šiaip Kaliklio žodžiuose yra tiesa- kas per daug, tai nesveika..