Tebeverdu...nors niekada nesusimąsčiau, ar tobulėju
( jadze, jeigu taip giliamintiškai apie tobulėjimą išsireiškė tas fainas, man į akį įkritęs vaikinas, reiks žiemą pasikviesti jį į svečius - turėtume rasti bendrą kalbą prie uogienės
)
Verdu todėl, kad tai bene vienintelis saldumynas, kuriuo mėgautis galiu iki soties ( vaikystėje buvau ,,prilipusi" prie trilitrinio stiklainio su kondensuotu pienu - atsivalgiau visam gyvenimui; saldainių, kremų man dabar gali nebūti
, na nebent kokios silkės šalia yra... )
Be to, prieš dešimtmetį senbernis brolis savo gyvenimą pradėjo tvarkytis nuo to, kad pasodino sodą - prie to ir aš nemenkai buvau prikišusi liežuvį, tai dabar nėra kur dėtis...priversta tvarkytis
Dar... šaldiklyje neperdaugiausia lieka vietos, kai aplink vieni žvejai... Šaldau tik žemuoges ir mėlynes.
Ir dar... ilgokai gyvenau šalyje, kur alkoholio ir arbatos gėrimas с вареньем yra nacionalinių vertybių sąraše
Iš dalies tęsiu ir tą tradiciją...
Tai va... praeitų metų saldžiu atradimu man tapo juodųjų serbentų uogienė iš Dan Sukker ( vėlgi
) reklaminio bukletuko:
2 l. prinokusių juodųjų serbentų,
1 l. vandens,
2 kg. cukraus
Paruoštus serbentus suberiame į puodą, įpilame vandenį ir verdame 15 min. Nukeliame puodą nuo ugnies ir po truputį beriame cukrų, intensyviai maišant, kol jis ištirps. Atvėsiname ir išpilstome į stiklainius...
Kai viskas buvo atlikta taip, kaip nurodyta recepte - rezultatas neatrodė džiuginančiai: puodo turinys atrodė panašus greičiau į tirštą kompotą, nei uogienę ( susitaikiau su mintimi, kad bus žaliava kisieliui)...Tačiau ryte rezultatas pranoko lūkesčius - viskas kuo puikiausiai buvo sustingę: peiliu gal ir nelabai gali rėžti, bet, pakabinus šaukštu, laikosi stabiliai. Spalva - nepakartojama, tamsaus rubino, o skonis... bent mano skonio receptoriams tai pasirodė...dieviškas
( bet patiko ir kitiems, kas ragavo).
Dabar dar pagalvojau: jeigu kam perdaug cukraus, tai, tikriausia, galima jį pakeisti mažesniu kiekiu čia jau Vikingo rekomenduotu cukrumi. Manau, gautųsi puikiausi vaisiniai drebučiai. Kuo geriausia stiklainiukai išsilaiko paprastame rūsyje; pelėsio - nei kvapo!
O apskritai, žinoma - tai užima nemažai laiko...bet , kai visi karlsonai būna paskui patenkinti, tai ,,rodos ir vargo nebuvo"
Lape
vyną esu dariusi vieną kartą gyvenime ( aviečių-serbentų, brandinu vieną trilitriaką trečius metus ir, tur būt, negerai darau - reikia išfilstyti į tamsius butelius ir guldyti ant šono, kad kamštį apsemtų?)
Pasidalink!!! ?