Ne "tvarkingume" esmė, tiesiog sakau, kad gal neturi didelių problemų susijusių su emocine būsena, išgyvenimais ar kaip čia aiškiau pasakius . Net ir koks nors žudikas, plešikas gali dėl to neturėt emocinių problemų

blin nekenciu sapnu jie tokie keisti ir neaiskus......... pvz sapnavau kad as stoviu ant lauko ir senas medis ant to medzio paukstis labau keistas didelis grazus su spalvotom plunksnom as kazkaip sedziu ant palanges ir ziuriu i ta pauksti (nelogiska) ta pauksti kazkas pradejo fotografuot paukstis verkia, tada fotografas dingo as kalbuosi su pauksciu bet nebezinau apie ka bet man liudna tada su pauksciu einu namo senas medis netolsta as namuose su pauksciu verkiu.... paukstis kazka sako as nusiraminu iseinu kazkur ir einu einu apsisuku gryztie pareinu naomo o man iteikia vienas klasiokas labai graziu plunksnu as zn kad tos plunsnos to grazaus pausciau jis sako maneu kad tau patiks o as labai pradedu zliubt ir atsibundu negaledama sustot zliumt blin kaip nervina tas atrodo nieko ipatingo bet neisejo ilgai susivaldyt

Sapnuoju retai, matyt kietai miegu:))O šiąnakt sapnavau vieną utėlę Bet ką su ja dirbau, nežinau, nes sapnas pasibaigė..

Gal keistai nuskambes, bet savos mirties visiskai nebijau, jau esu isdescius ir pasakius kaip noreciau, kad su manim butu paskutinia akimirka susitvarkyta...del artimu zmoniu...keista..tai nera tie, prie kuriu esu prisirisus...ir dar keisciau, kad tie sapnai buna grazus ir nesukreciantys, be asaru ar kakzokio jaudulio...
Taciau Drs teisingai sakai, kiekvienam pasamone viska suklosto skirtingai

Dėl mirties nebaimės tai nenorėčiau sutikt. Taip sako daugkas, bet... Tarkim aš visai nebijau vilko dabar, bet jį pamačius... kažin kaip būtų . Aš dabar irgi nejaučiu baimės mirčiai, tačiau jos akivaizdoj... bent jau negaliu teigti kaip būtų, nes nežinau.

Drs, bet mes juk galim teigti tik tai ka jauciame dabar.. tarkim as meiles labiau bijau..sulyginimai gal netike, bet taip yra..meile idealizuoji spalvini graziom spalvom, taciau zinai, kad viskas buna daznai kitaip. O va su mirtim viskas paprasta, zinai, kad tai bus..taip ir ne kitaip. Jei dabar gali apie ja kalbeti, nejausdamas baimes, jei gali garsiai kalbeti, kartais pagalvoti tai jau yra daug.
Sutinku, jos akivaizdoje nezinia kaip bus, taciau jau kai bus taip bus...

Man teko visai atsitiktinai palydėt į Anapus vieną nejauną žmogų..Jis paprašė, kad duočiau užsirūkyt. Padaviau. Paskui paprašė paimt už rankos. Paėmiau ir palaikiau. Per skruostą jam nusirito ašara..Jis žinojo, kad mirs, kai kurių žodžių nesupratau, bet tas rankos palaikymas...man rodos, bylojo apie kažkokią baimę...Visgi išeina tenais po vieną.., i nežinią..

Garsiai kalbėt ir net save įtikinėt yra ne tas pats, kas patirt, šiaip aišku baimių kurios trukdo gyvent geriau neturėt, bet visiem aišku, kad mirties akivaizduoj retas iš mūsų jausis sakykim "komfortabiliai"