Dar tokia istorija

Važiavęs iš turgaus ir pakliuvęs netyčia į partizanų ir stribų susišaudymą, valstietis N.K. iš lauksargių kaimo, netoli Šilalės, buvo nušautas paklydėlės kulkos. Arklys pats parvežė į namus vežime negyvo šeimininko kūną.

Po laidotuvių praėjus vos kelioms dienoms, namiškiai ėmė girdėti keistus garsus: lėtus žingsnius, atrodo, tokius pažįstamus, girdėtus, varstomų durų girgždėjimą, kopėčių, pastatytų priemenėje, braškėjimą. Girdėjo ir tomis kopėčiomis kažką lipant, ant aukšto vaikščiojant, tvarto ir kluono duris darinėjant. Labai keistai tokiais momentais elgėsi šuo. Pririštas prie tvarto, nei iš šio, nei iš to imdavo inkšti, šokinėti vizgindamas uodegą – tarsi meilindamasis kažkam nematomam... „ Gaspadorius atėjo – pašnibždomis sakė motina nemiegantiems, šių garsų besiklausantiems vaikams. Ūkį apžiūri...“ Nepadėjo nei maldos, nei pakartotinai užpirktos gedulingos mišios. „ Be išpažinties, be nuodėmių atleidimo mirė...“ – dūsavo motina. Galų gale vieną vakarą mirusiojo sūnus Jurgis, jau subrendęs, bet ne-labai rimtas bernas – mėgdavo ir alučio, ir naminukės patraukti, ir patriukšmauti – neiškentė: „ Ko tau čia reikia, tėvai ? Ko čia vaikštai, ko ieškai, ko ramybės neduodi visiems ?! – šūktelėjo garsiai. Mat buvo tik ką grįžęs iš vakarėlio, kiek įkaušęs. Atsakymas buvo staiga oru prašvilpęs ir į siena ties Jurgio galva atsitrenkęs plaktukas, iki tol gulėjęs priemenėje esančioje dėžėje. Staiga prablaivėjęs ir gerokai išbalęs Jurgis į tą plaktuką ir dvi išsigandusias seseris, irgi jau subrendusias mergas, sėdėjusias prie stalo ir vakarieniavusias. Čia pat sėdėjo ir jo motina. Tad niekas iš jų negalėjo to plaktuko pro uždaras duris iš priemenės sviesti į kambarį...

Gal supykęs ant nerimto sūnaus, gal dėl kitų priežasčių tėvas (tiksliau, jo vėlė) po to jau daugiau nebesilankė, durų ir kopėčių nebegirgždino...

gerai, kad iš ryto perskaičiau, bo jei taip vakare.........ir pas mane būtų jaučiu atėjąs aš tai tokių dalykų bijau

Labiau už bet ką reikia bijot pačios baimės . Kitavertus žmogus bijo beveik visko ko nesupranta arba nėra pažinęs.

o va kiek tokių nepažintų atvejų. Čia gal tik istorija, tik mitas, bet juk kiek gyvenime tokių realybių. TAda jau kai baimė ima, pats žmogus nežinau ko Tu bijai, bet jau nepasakysi ir nepaklausi savęs

aisku tas ivykis, tai dar nereiskia, kad kas nors buvo tadien atneses plaktuka, pakalt kokio stalo...o motka isgirdus, kad sunus tevui grumoja - nepaleido jo... seserys galejo pastebet, bet praleist pro akis - bo mama teisi....o sunus - kap ikales, galejo reikalo esmes ir nesuprast

Beje, as irgi dabar tureciau issigast...nes pries pora dienu i namus, pro atdara langa (nors nebuvo sviesa uzdegta) prilindo tokiu arklisku naktiniu peteliskiu kad praskridus, net vejas plaukus pakedena....(nu gal perlenkiau... viso labo 3-7 cm).... ir viskas taip per koki pusvalandi... tai vo, trecia diena gaudau... Siandie apytiksliais skaiciavimais - 15-ta ismeciau per langa....

Žinoma, kad tai liaudies pasakos, bet kuriuo atveju, net jei ir turėjo pagrindą . Šiaip geriausia istorija tai nutiko vienam pažįstamui. Buvo jis svečiuose, ir tamsiu metu išėjo į lauko tualetą, išeina iš jo ogi žiū kažkokia figūra šalia stovi, antrą kartą apsikakino turbūt, bet jau instinktyviai pagalvojo, kad draugas koks pokštą daro ir stvėrė už "rankos". Draugas kaip kokie dūmai išsisklaidė, o šiaip draugai to jau nemoka, na tai ką į kojas ir į namą . O jau čia kitiem spręst ar pats save norėjo pasigaidint, kad draugai pasijuoktų ar apspango, ar vaiduoklį sutiko . Bet kuriuo atveju jokios mistikos nėra

Na, na drąsuoliai
Šiurpių istorijų jums dar rasiu..
Beje, galit ir jūs papasakoti, nu?.. Kasperiuką turim, jam reikia aplinkos..