Per Lietuvą keliauja griaustiniai, škvalai..Prityla tuo metu paukščiai, šunys slepiasi būdose, kraupi tamsa apgaubia namus, medžius-viską..Ieškome žvakių, degtukų..Dar kitus tokie orai užklumpa kelyje..Tada išvis ne pyragai..
Baimina trenksmas, gąsdina žaibai..
Kaip žiūrite į gamtos siautėjimą?
Kaip elgiatės?
Ar bijote/ nebijote?
Ar reikia bijoti?Kokia jūsų patirtis tokiose situacijose?

gamtoje nera sentimentalumo..

Nėra.Gamta yra gamta. Ji dirba savo darbą arba ne, be jokių jausmų ar jausmingumo.
Su žmogumi kitaip..

Teko pakliūti y Liūtį....

Pas mus kasmet nuo rugpjūčio iki lapkričio siaučia rimti uraganai. Na ne visai pas mus. Teko kažkada ir išvažiuoti iš namų. Tada jau nelabaimalonu, kai grįžęs gali namo vietoje rasti tik šukių krūvą. TAij jau būna, ten kur karšta paskui siaučia vėtros ir ūraganai. Svarbu kad elektros įranga tvarkoje būtų, patartina išsijunginėti elektros prietaisus. Būna dabar ir tų rozečių prieš žaibinių, bet žinau atvejų, kai ir tas nepadejo...

Man patinka stebėti siaučiančią stichiją- kai artėja debesys ir matau, jog kažkas bus- net apsidžiaugiu..
Kartą naktį trankėsi 7 perkūnai, visose pusėse plieskė žaibai, griaudė ir dundėjo..Stebėjau, kaip žaibai, panašūs į nutrauktas švarko rankoves, lakstė palei vandens paviršių, lyg tai būtų laumžirgiai, o tie, kurie kerta į žemę, lyte lijo ir šiaurėje, ir pietuose, rytuose ir vakaruose..Oras zvimbė ir dejavo...Šviesu kaip dieną..Nuo trenksmo net ausys užkrenta Neapsakomas reginys ir jausmas,tarsi gamtos didžiulė šventė, o ką čia aprašysi..

Visai nesenai teko namo eiti žaibuojant. Tai vienu momentu akyse pasidarė raudona nuo vieno sužaibavimo. Jau pagalvojau, kad basta ...

Kaip apsisaugoti nuo žaibo? Pasakysit, geriau namuose tuo laiku būt, bet kad ir namuose nutrenkia ...

Dėl apsisaugojimo..Nežinau ar yra patikima kokia priemonė..Namuose žaibolaidžiai (aš tai neturiu), šiaip vengiu būt po aukštesniais medžiais, intensyviai judėti, važiuoti dviračiu, stovėti aukštesnėse vietose..-to, kas gali pritraukti žaibą..Bet kerta jis kur nori..
Sakoma, kad vanduo pritraukia žaibą, o vaikystėje kaip tik megau per perkūniją upėje maudytis- labai šiltas vanduo būna..Dabar to nedarau, nes žinau, o kai nežinojau,tai ir negalvojau, kad gali į mane pataikyti..
Anąkart rodos tik truputį tebildėjo, o kažkur kelis pastatus padegė..