Tai vidaus blogybių, klaidų ir neišmintingų sprendimų, daugiau ar mažiau bus visose komandose, bet čia aš kalbu apie "komandų" (kur patys žaidėjai jau praktiškai nedalyvauja) tarpusavo kovas už aikštės ir apskritai net to sporto šakos, ribų.

Tuo tik įdomiau, jei niekas nesirgtų, nepalaikytų savo komandos, nebūtų to visko, tai ir žaidimas pasidarytų neįdomus

vėl prie to pačio, atrodo, grįžtama
pastebėjau, kad Lietuvos Ryto sirgaliai dažniau yra daug ramesni ir ieško "kompromisų" ir pan., o Žalgirio visada taip ir lieka kietakakčiai
Irma, dėl to straipsnio "Kauno dienoje"- nemanau, kad vilnietis norėtų tokį straipsnį skaitinėt apie kauniečių paverkšlenimus.. jei ir Rytas būtų laimėjęs, vis tiek nebūtų gavęs to pačio apdovanojimo, galėjo kauniečiai tuo įsitikint atidavę pergalę Vilniaus komandai, tačiau neEEe- reikia laimėti, o tada skųstis, kad kažkokio apdovanojimo negavo. negana, kad laimėjot?

Fanas tada pateiksiu Tavo paskaitymui dar vieną straipsniuką, na irgi Kauno dienos bet...

Paminklas krepšiniui: kodėl ne Kaune?
2007-06-16 13:22

Kas kartą, kai nacionalinis radijas ar interneto svetainės paragina dar dvi savaites skubėti balsuoti už iškiliausius Lietuvos krepšininkus, kurių pavardės bus iškaltos įspūdingoje skulptūroje, persmelkia su nusivylimu sumišęs apmaudas. Kodėl paminklas statomas ne Kaune? Kodėl ne krepšinio sostinėje, su kuria susijus 1937 m. pergalė Europos čempionate, žūtbūtinės lietuvių kovos su CSKA, nacionalinio pasididžiavimo komanda “Žalgiris”? Niekas nenuginčys - Kaunas dešimtmečiais rašė Lietuvos krepšinio istorijos metraštį.

Tačiau šis klausimas - ne kaltinimas, kad kažkas mėgina sumenkinti miesto reikšmę krepšinio praeityje ir dabartyje. Niekas neuždraudė sukurti įstabią skulptūrą Kaune. Klausimo esmė - kodėl paminklo krepšiniui idėja, gimusi Kaune, čia ir buvo tyliai palaidota? Kaip nutiko, kad krepšinio sostinė nesugebėjo gražios idėjos paversti dar vienu istoriniu miesto simboliu, o Vilnius ją, galima sakyti, nukniaukė iš panosės? Dėl šito aplaidumo, žioplumo, nesugebėjimo telkti ir telktis bendrai idėjai ir darosi labiausiai apmaudu.

2005 metais Kauno miesto savivaldybė ir akcinė bendrovė “Švyturys - Utenos alus” paskelbė idėjų ir projektų konkursą, kaip įamžinti antrąją Lietuvos religiją - krepšinį. “Paminklas turi būti Kaune, tuo simbolizuodamas miesto indėlį į Lietuvos krepšinio istoriją”, - įsitikinęs kalbėjo tuometinis miesto meras Arvydas Garbaravičius. Mecenatai pritarė, kad paminklas įprasmins krepšinio pergales. “Konkursas yra laisvas ir atviras, neribojame menininkų fantazijos ir laukiame jų pasiūlymų”, - ragino tuomet vicemeras, konkurso organizacinio komiteto pirmininkas Erikas Tamašauskas. Taip pirminis jauno skulptoriaus Vaido Ramoškos pasiūlymas sukurti paminklą krepšiniui ir pakviesti visuomenę diskusijai įgavo oficialaus konkurso statusą.

Tačiau per tris mėnesius buvo gautas vos vienas popierinis maketas, vienas kompiuterinis vaizdinys. Profesionalūs menininkai ir architektai nežinia kodėl tylėjo, o daugiausiai pasiūlymų pateikė paprasti kauniečiai. Jie siūlė statyti paminklą prie Sporto halės, Nemuno saloje prie būsimos arenos, netgi Laisvės alėjoje fontano vietoje.

Organizatoriams pritrūko sugebėjimų, ugnelės, ambicijų paskatinti, paraginti, sutelkti menininkus. Prasidėjusi miesto vadovų politinė konkurencija, ko gero, irgi nepadėjo vienyti organizacinių pastangų.

Užtat Vilnius, ir neturėdamas tokios krepšinio istorijos, kaip Kaunas, kaipmat suuodė idėjos svarbą ir žaibiškai griebėsi ją įgyvendinti. Ir įspūdinga beveik 6 metrų aukščio, 30 tonų svorio skulptūra bus atidengta rugpjūtį, palydint Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į Europos čempionatą Ispanijoje. Penkios kolonos, kuriose dabar bus iškaltos 37 iškiliausių krepšininkų ir trenerių pavardės, ir didžiulis veidrodinis kamuolys įprasmins ne tik praeities pergales, bet ir rašys istoriją toliau. Kas ketveri metai jame bus kalamos naujos pavardės tų, kuriais didžiuojamės.

Nepikta, tik lieka apgailestauti, kad turime idėjų, bet pristingame jėgų jas įgyvendinti.

fanai pats dabar provokuoji juk

O Kauno dienos straipsnis kaip visada - paverkim, kad Vilnius ir vėl organizuotesnis ir apkaltinkim nors tuo, kad "pavogė" idėją.

hmmm, gal dėl to, kad 1937 Vilnius neįėjo į Lietuvos sudėtį, nemanai? ir tuo metu Kaunas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, tai aišku, kur vyktų čempionatas, jei Vilnius būtų buvęs lietuvių. nors ir čia prasideda "kas būtų, jeigu būtų", manau, straipsnio autoriui reikia pasimokyti istoriją ^_^

teisingai, bet tiesiog tie straipsniai atrodo gan kvailokai, nes susidaro įspūdis, jog kauniečiai negali susitaikyt su tuo, kas yra.