Ištrauka iš straipsnio, kuris liečiasi ir su šia tema:
"Puikiai žinome ir tai, kad valgymo veiksmas susijęs ne vien su fiziniu maitinimusi, bet taip pat priklauso troškimo sričiai ir pasižymi kai kuriomis ypač svarbiomis emocinėmis ir simbolinėmis konotacijomis: valgymas yra pirmapradis veiksmas ir pirmasis pasaulio atpažinimas; žmogaus kultūrinės veiklos pratęsimas; galimybė pasakyti, kad myli ir priimti meilę. Tai liudija pirmapradė naujagimio patirtis. Naujagimis užmezga ryšį su išoriniu pasauliu žįsdamas pieną, t. y. maitindamasis iš savo motinos. Jis ieško motinos krūties galingo ir beveik nepasotinamo troškimo vedamas, neatskirdamas gimdos nuo motinos asmens. Naujagimis tarsi norėtų praryti savo gimdytoją, turėti ją visą sau – tą, kuri yra kiekvieno jo troškimo ir poreikio šaltinis ir patenkinimas. Šiandien mes taip pat žinome, kad jei vaikas susiduria su traumuojančiomis patirtimis savo santykyje su motina, o ypač žindimo ir nujunkymo laikotarpiais, tai iškyla rizika, kad tai lems infantilų elgesį ateityje.
Taigi būtent šios oralinės frustracijos, kurios palieka ženklą žmogaus pasąmonės gelmėje, gali sukelti nepasotinamą alkį arba lygiai taip pat nepasotinamą susilaikymą nuo maisto. Iš tiesų, vaistų nuo savo negalavimo žmogus ieško santykyje su maistu. Pasekmės dažnai būna pragaištingos. Neužgesinamus oralinius impulsus imama tenkinti arba ryjant didžiulius maisto ar gėrimų kiekius, arba, priešingai, atsisakant būtino maitinimosi.
Taip atveriamas kelias bulimijai ir anoreksijai. Tad rajumas visų pirma reiškia ne dvasinį negalavimą, bet kraštutinį troškimo išsigimimą, kuris gali pasireikšti psichoze arba neuroze.
Kas gi yra bulimija ir anoreksija, jei ne emocinių sutrikimų, veikiančių ir žmogaus maitinimąsi, ženklai?Šitaip maistas užima meilės vietą, o santykis su juo tampa priemone kentėjimui paslėpti. Meilė yra nepasiekiama, o maistas - čia pat... Apsirijimas sukeičia vietomis priemonę ir tikslą: maistas nebetraktuojamas kaip gyvenimo, dalijimosi ir šventimo įrankis, bet tampa tikslu! Štai kodėl žmogaus dvasiniam augimui yra būtina ugdyti gebėjimą valdyti savo troškimus, pradedant nuo svarbiausiojo, t. y. maisto troškimo. Čia apsisprendžiama dėl laisvės, čia ypatingu būdu suprantame, kuo gyvename."
http://bernardinai.lt/index.php?url=articles/73648