Viename forumų netikėtai kilo diskusija apie M.K.Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą.
Vat čia ir pakalbėsime apie lietuvių dailininką, kompozitorių, profesionaliosios muzikos pradininką, jo pasaulį, didelį, kaip simfonija.
Pradžiai šiek tiek duomenų apie pati asmenį.Paieškojau internete.Naudosimės savo žiniomis, įspūdžiais, apžvelgsime kūrybą ir bandysime išsiaiškinti , kur slypi M.K.Čiurlionio genialumas, nes jį žino visas pasaulis.

Gyvenimas

Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailė įsimena nepaprasta vaizdų įvairove ir didingumu, originalia kūrinių menine forma ir įtaigumu.
M.K.Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, vargoninko šeimoje. Vaikystę praleido Druskininkuose. Dabar ten veikia memorialinis M.K.Čiurlionio muziejus. 1889-1893 m. gyveno Plungėje, grojo kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestre. Oginskio remiamas M.K.Čiurlionis 1894 – 1899 m. studijavo Varšuvoje ir Leipcigo konservatorijoje. Studijuodamas M.K.Čiurlionis domėjosi istorija, astronomija, filosofija. Skaitė I.Kanto, R.Dekarto, A.Šopenhauerio, F.Nyčės (Nietzsche) kūrinius. Mėgo skaityti A.Mickevičių, J.Slovackį, F.Dostojevskį, L.Tolstojų. jaunajį menininką domino fantazijos vaizdinių analizės teorijos, svarstymai, kaip žadinti kūrybinę vaizduotės galią. Žmogus ir jo dvasios galios, žmogus kaip visatos dalis, jo santykis su Kūrėju – tokie buvo M.K.Čiurlionio filosofiniai ir kūrybiniai interesai. 1907 m. M.K.Čiurlionis apsigyveno Vilniuje. 1908 – 1909 m. dailininkas po keletą mėnesių gyveno Peterburge. M.K.Čiurlionis mirė 1911 m., palikęs apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių.

"Žodžiai tokie kieti, sausi", guodėsi jis laiške; "paveikslai kabo ant sienos kaip sąžinės priekaištas", neva bylodami autoriui apie jo braižo šiurkštumą, nesugebėjimą rasti dar švelnesnių atspalvių. Kai dailininkas K. Somovas Peterburge pagyrė Čiurlionį, kad priartėjęs prie žemės, esą, dabar jo paveikslai suprantamesni negu pernai, - Čiurlionis iš karto nutarė: "esu kiaulė ir pyksiu ant savęs, kol vėl nutapysiu ką nors gera."

Lietuvių dailės parodose Vilniuje, kur Čiurlionis dalyvaudavo ir pats jas rengdamas, matė, kad "gal tik vienas kitas ką nors pajuto, suprato". O būtent - pajuto. Nes ir savo tėvui Mikalojus Konstantinas yra pasakęs: "kas prieis prie mano paveikslų ir pajus kilusią jausmo bangą, tas jau nepasitrauks."

Karalių pasaka- koks trapus , bet šviesus Lietuvos kaimas! Interpretuojama, kad ėję karaliai ir radę ant žemės žibantį daiktą. Pakėlė ir žiūri, kas čia..Ogi kaimas..

Ramybė- labai ramus paveikslas. ramus vandens paviršius. Tik atidžiau įsižiūrėjus, matosi lyg kylanti iš vandens gelmių pabaisa su paslaptingomis žibančiomis akimis.

Žemaičių kapinės- dailininko pastebėjimas , būnant Žemaitijoje.Unikalūs pakrypę kryžiai, išryškėjantys dangaus fone.

Vienam forume, kaip sakai asha viena moteris sukurusi eileraščius pagal visus Čiurlionio kūrinius. Jei būtų įdomu kada nors jos atsiklausus galėčiau įdėti. Labai neblogi kūriniai

Apie Čiurlionį, manau, viskas tiks. ,Irma..Jei ne visi, tai bent keli. Rimtai, ji prašius virš 300 eilėraščių apie Čiurlionį??

O "vienam forume"- tai galvoj turiu Laiką, patiklinsiu, temą apie Fridą.

Dėkit dėkit, kuo daugiau

giedrex26 - „Fantazija. Triptikas. Finale.“
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Č. paveikslui. Ši Čiurlionio drobė atskleidžia tarsi tą pasaulį, kurį mes išvydome nuėję tuo dideliu ilgu keliu. Tai naujas mums nepažįstamas pasaulis, pilnas trapaus liūdesio ir keistų ženklų.



Užgesę saulės mane vis ginė
Link vėjo bokštų, smėlio pilių...
Dygieji medžiai... Kur Tėvynė? –
Paklausiau aš Gelmės Akių.

Jos ašarojo, perlus liejo –
Aš vėriau juos ant spindulių,
Beskriejančio virš smėlio vėjo,
Kuris man ištarė myliu

Ir saulės atšvaistais spindėjo,
Kvepėjo jūržolių rasa.
...Tyla pravirko medžiai vėjo, –
Man geiša ištarė basa...

O Vyšnių Slėny Žemė noko
Lyg gintarėjanti banga.
Šešėlis slinko kaip baroko
Pilies aidai, ištirpt baigią...


2006-10-12 00:03:33
giedrex26


giedrex26 - „Perkūnas“
To paties pavadinimo M.K.Č. paveikslui.Ši Čiurlionio drobė tai vėlyvo rudenio spalvų daina pilna nerimo ir darganų.
Kategorija: Poezija Komentarai: 4 Paskelbta: 2006-09-19

Perkūnas

Nugriaudėk per sielą fleita dangaus,
Palieski slapčiausias širdies gelmes,
Trupančio žaibo stygos tegaus –
Nerimo medžiais pavirsime mes...

Pavirsim vėju, audra, lietumi,
Rudenio paukščiais virš debesų
Ir nukeliausim šalnų barami
Ten, kur be skausmo sielai šviesu...


2006-09-19 13:23:43 giedrex26


giedrex26 - „Panas“
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.Šis Čiurlionio paveikslas atspindi labai prieštaringas dvasinio pasaulio gelmes.Ir pats Panas yra pavaizduotas tarsi dialoge su savimi -Tamsos ir Šviesos kovos arenoje skendi visa šios drobės didybė.Esu prašiusi šiam paveikslui ciklą eilėraščių,kadangi vis nauju kampu pažvelgus į šią drobę,pasimato vis naujos ir naujos šio kūrinio gelmės....


Panas

Tu groji pasaką Tamsos?
Argi Šviesos Karalius miręs?!
Virš žemės sužeistos rasos
Šešėliai demoniški irias –

Jie draskos, spjaudosi liepsna
Ir kraują geria tartum vyną –
Štai prisikėlusi diena
Šerkšnuose saulę paskandina...

Ir gieda jau giria visa,
Kaip sutemos pro sielas slenka –
Godi šėtoniška Tamsa
Garsus keisčiausius fleitos renka...


2006-09-21 00:59:30 giedrex26