Iš naktinio Gyvenimo
Šiandien tamsu. Perkasė kelią ir išjungė elektrą. Sėdžiu va prie "laptopo" džiaugiuosi, bent kažkokia civilizacija. O minutės tiksi, jos nesustoja, bėga laikas, senka manosios jėgos, senka "laptopo baterijos". Taip, gyvenimas keistas ir kažkiek baisokas, ypatingai kai tamsu. Kažkur girdėti staugia šuo.... taip baisiai staugia! O gal tai ne šuo, gal vilkas, o gal iš viso koks vilkolakis. Ne, ne jų nebūna, nors ką gali žinoti. Va koks baisus pasaulis, jau net motinos vaikus žudo...
Kažkas sukrebžda, pašiurpsta oda, bijau apsidairyti, o jei griebs už gerklės, paspaudžiu elektroninio pašto klavišėlį, renku pirmą pasitaikiusį adresą ir spaudžiu: Padėkite!!! dabar galiu apsidairyti, o pirštukas dreba ant klavišo siusti. Naivuolė, kas gi skaitys paštą 2 valandą nakties. Bet visvien viltis.... Ne gyvenimo nėra reikia kažką daryti, kažkur važiuoti, reikia šviesos, bet kur... jau liko tik pusė baterijos. Štai tuoj užges paskutinė pasaulio šviesa, ir liksiu čia vienui viena, tamsoje su savo baime, su tuo šiurpinančiu staugimu. Reikia kažką daryti, kažką daryti, kažką da........
Pabundu, šviesu, pagaliau!!! Jau rytas. Ką gi vieną baisią naktį pergyvenau, liko dar dvi, tik jau be kelio į pasaulį. Kompiuteriukas užgeso........
|