Ar esate kada nors patyre deja vu?
Tai giliausiame musu pasamones kampelyje uzgimes prisiminimas,netiketai pries akis iskilusi situacija,jausmas,kuris kazkada jau buvo..
Yra daugybe ivairiausiu teoriju,aiskinanciu kodel taip nutinka.Vieni teigia,kad deja vu-tai praeitu gyvenimu prisiminimai,kiti aiskina,jog tai momentines ateities numatymas,treti-paprasciausio pasvajojimo rezultatas..

O kaip yra is tiesu?..Kokie butu Jusu pamastymai?..


-

"praeitu gyvenimu prisiminimai..."
Ir kokiais faktais tai įmanoma paremti?

laike nenorėdamas įžeisti paklausiu to paties, kokiais faktais įmanoma paremti biblijinį pomirtinį gyvenimą, o netgi ir tavo įsivaizduojamą Dievą? Beje galima paklausti ir kitaip: O kokiais faktais galima paneigti (žinoma biblijos citata tai nėra faktas)?

Aš galvoju, stebuklai neegzistuoja, yra tik dar mokslo nepaiškinti ar tiesiog mūsų mokslui nepaaiškinami (galbūt irgi tik kol kas) natūralūs procesai. Beje ne visos žmogaus galimybės dar yra žinomos, o ir potencialo evoliucijai manau dar tikrai yra, jei tik iki to laiko nesusinaikinsime.

drs'ai,
O kokį faktą nurodysi, kuris galėtų paneigti Biblijos tikroviškumą?

Tai ką aš tau ir sakau, kokiu faktu paneigsi reinkarnaciją?

Grįštant prie temos, man asmeniškai tai nėra labai įdomi sritis, bet manau, kaip žmogus orientuojas erdvėje (trimatėje erdvėje) tai gali, kartu orientuotis ir laike (kol kas daugiau tik teorinėje - keturmatėje), nors ši savybė ir prastai išvystyta. Gan dažnai nujaučiamas pavojus iki jam atsitinkant, kartais to išvengiama. Dėl to kaip vieną hipotezių ir laikyčiau deja vu, kaip galbūt žmogaus orientavimąsi laike. Jei mes elgiamės "statistiškai", mes jau dabar "padarom" savo ateitį dėl to manau ateities "vizija" kažkokia forma yra įmanoma. Praeitis veikia dabartį, dabartis veikia ateitį, todėl manau, kad ateities pasąmoninės vizijos (nebūtinai vaizdinės) laisvai įmanomos. Žodžiu mes ateitį sukuriam jau dabar, viskas vysta esamuoju laiku, dėl to iš dalies savo ateitį mes nesąmoningai susikuriam iš anksto. Juk mes niekad realiai nebūnam nei toj ateitį, nei praeitį, mes visada esam esamajam laike, tiksliau judančiame (kintančiame) esamajame laike (juda ne realiai net neegzistuojantis laikas, o tik objektai)...

Toks žymiai paprastesnis pavyzdėlis, lenkdami pagaliuką, mes jau pasamoningai žinom, kad jis luš, nors to dar nematėm, taip ir su žymiai sudėtingesniu deja vu, mes išanksto pasamoningai "nujaučiam" kas bus kai lenksime, pjausime ar dar kitaip apdorosime savo gyvenimo pagaliuką Be abejo tai tik viena hipotezė ir tiek, net nelabai ir pasverta, tiesiog nenorėjau, kad mūsų su laiku tikėjimo "mūšiukai" jau nuo pirmų pasisakymų nuklystų nuo temos .

Jetau, sitoj temoj gali nusisneketi,..kad ojjj,..net uzsimerkiu..

Kazkada tokio vienoj knygoj buvo apskaiciavimo metodika, kuo buvai praeitam gyvenime, gyvenimuose..Nebeprisimenu knygos pavadinimo.., gaila..Pamaniau, pazaisiu..Galutinis rezultatas..buvo toks: gyvenau Tibete ir buvau dideles bibliotekos priziuretoja su raktais..)..Bet tai nieko man nesako.., nes nieko nezinau ir neprisimenu..
Na, nebent kad gyvenimas susijes su knygomis:))

Be abejo tokios knygos yra vaikų žaidimas (mano asmenine nuomone)