man kai uzeina liudesys as atsisedu ir verkiu kad islieciau visa skausma ir nevilti kuria jauciu......betoi dar parasau dienorasti juk jis puikiausiai supranta musu mintis

Niu.....kaip cia pasakius....nebuna taip,kad butume be liudesio....gyvenime reikia visko nes tik viskas uzpildo musu gyvenimo vingius.
Kartais liudesys labiau atveria akis....reikia visko...tik nepasiduokime liudesiui i nasrus...reikia neisijausti.

As kartais bunu pavargus ir praradus tikejima bei drasa,bet manau,kad su siomis busenomis visai nereikia kovoti,o kai kada tiesiog paverkti ar nieko negalvojant paniuroti;ir paskui pasirodo,kad tuo tarpu siela vis delto gyveno ir kai kas tavyje pazenge pirmyn ..

mes nei vienas... neapsieijname.. be liudesio. .. Nuovargis..po darbu..irgy .. priezastis.. liudesiukui

Padūkėle nu gal ir nuovargis, bet kartais tas liūdesys aplanko ir ne tik nuo nuovargio

niu..nezinau..nesigincysiu.. ale..siandien..tikrai kazkoks..i padukusia..liudesiukas.. aplanke.

Negali viska buti idealu,o jei ir butu argi butu idomu? visko reikia ir manau nereikia per daug i tai reaguoti....reikia moketi viska isgyventi,o kai yra draugai ir artimi suprantantys zmones liudesys nera toks baisus priesas. Zinoma buna kai nieko nesinori,bet.... Stenkimes i viska ziureti realiai,bet truputis fantazijos paivairins musu kasdienybe:))))

kariauti su liudesiu?... niekuomet nekariavau su liudesiu. jei aplanko liudesys, tai ir liudziu...dazniausiai be jokios priezasties...juk negalim mes visuomet tik juoktis.nors vaista nuo liudesio zinau.tas vaistas tai draugai...tikri draugai.buna taip susitinki su drauge, o man taip liudna, nieko nenoriu daryt...issipasakoju jai, o ji man pasako tokiu zodziu, kad iskart nuotaika pakyla