Pabandysiu...Tik negalėsiu čia sudėti kirčių,..nosinių raidžių nėra, balsis tęsiams ilgai..

KIAULĖS PJUOVĖMS BARSTITIUS PUO ŠV. APAŠTALU SĖMUONA ĖR JUDA- TADA ATLAIDŪ

Pjaun kiaulė vira keimė
Spalė dėinuos ritmetie.
Vo kap žvėig, kap bėjė mėrtėis,
Kap girdietė už kaima tuolėi.
Pjaun kiaulė vira keimė
So aštrio elgo peilio.
Prisipluojės pri longa baile
Riek vaks gailio balselio.
Ar uns gailės, ar bėjė mėrtėis,
Ar paršelė givenėma prisimen uns?
Gal anam ruoduos, vyra pėktė
Tujau sues ėr pas anou pruo duris?
Gol paršielis, paplūdės kraujūs,
Vo padongė rausvie šaltio,
Gluosta muotina vaka ronko-
Užsėkluos greta vėskas snėigo.

Pjaun kiaulė vira kėimė,
Apsėdarė kap nikumet šėlta.
Leidas snėigs rame unt truobū
po arbū ėr švėntū atlaidū...

Čia..ne pirma žemaičių išleista poezijos rinktinė...O poetas J.Jankauskas..net žemaitiška pasa turi:))..Yra toks..Šiaip jis ir skulptorius.Daro medines skulptūras, stogastylpius, kryžius. Yra tautodailininkas.

Pamirsau prisiregistruoti,..o kai susizgribau,..buvo per vėlu..

Kun saka?A mun saka?Ja mun saka,ta kun saka? )..

asha,nerealu

aha, visai kitaip skamba

asha.) nerealu.)))

Dziaugiuosi, kad jums patiko..)
Taip, originalas..skamba kitaip:))

Naktis

Per debesu bangas menulio rudas diskas
Is leto atplaukia,ir ima keistis viskas.

Sidabro upemis suzybcioja rugiai,
Ir skraido sidabre pilki nakties drugiai.

Didziulis azuolas rankas i dangu tiesia
Ir siekia menesio ir gaudo zvaigzde sviesia.

Zvaigzde,istrukusi,nusirita toli,
Ir lieka spinduliai geltoni ir zali

I soda apacioj,ant obelies virsunes,
I kaima mieganti,kur skardziai loja sunys.

O menesio sviesa numirusiu variu
I sirdi liejasi,ir as liudnai ziuriu

I mirgancius rugius,i ausra zema,blyskia,
I skraidancia aplinkui gauruota peteliske..

Henrikas Radauskas

Laukine, nuostabus poetas..Labai geras..zodziu begimas..Tiesiog..patys..rikiuojasi..Nuostabu!!!




As dar viena grazu H.Radausko eilerasti zinau..Man jis labai labai patinka...zaismingas...toks..ir isdykes..

GĖLĖ IR VĖJAS

Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė "tuoj",-
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam,
kvailam ir nerimtam.

Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų
Ir saulės krosnį išpūtė,
kad ji karsčiau spindėtų,
Ir visą kaimą sujaukė , ir dūko be galvos,
Ir trankės klausinėdamas, kurios ji bus spalvos.

Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara,-
Gėlė baltai pražydo, ir gėlę baltą tą
Lingavo vėjas šaukdamas:"Balta, balta, balta!"