Tu, Irmute, siulai man BK? Aciu, draugiuke:))))
Na o saip liudna tema cia prabilom....anapus...ir pasidaviau i takta... Niekas nezino anapus..., kalbam ne is anapus, ir ne su anapusieciais..., o is savo varpines..

Geriau jau cia dar pasimakaluokim. Ir gyvais pasivaidenkim, o tai dvi sesutes per kalneli...nesueina.

Čia žiūrau tokios temos prasidėjo, pasaulio pabaiga, pomirtinis gyvenimas, geriau kažką linksmesnio aptart, o ten dar suspėsim!

Isvis numirsti ir viskas....? Tustuma aplinkui ir t.t..... nieko nejauti ir nieko nedarai....ir nieko nereikia.... ? Manau i siuos klausimus tik ir numire sau galeism atsakyti ....

Padukele>>kokia tau ten ramuma...isivaizduok atsiguli ramybes miegui,o ten atvaro visa armija grauziku su sakem....tipo svieziena

Melynake.) nea... mana mesa neskani DDD varys pas kaimyna..salia gulinti;)))))))

Kokia ten ramuma, kasdien kažką laidoja, maršai, raodojimai, brrrrr kiek triukšmo. Iš ryto duobkasiai kasa duobes rekauja, keikiasi. Dieną laidoja, vakare gėlių vagys šmirinėja. Tai ten kaip turgui gyvenimas verda tiesiog

Skausmas ir skundas yra pirmasis,naturalus atsakas i mylimo zmogaus netekti.Jie padeda mums uzgriuvus pirmajam gedului ir bedai,bet ju nepakanka,kad mus susaistytu su mirusiuoju..
Auka mirusiajam reikia aukoti savo sieloje..atminimu..tiksliau prisiminimu,myletos butybes atkurimu savo viduje..Jei tai istengiame padaryti,tada mirusysis toliau eis greta musu,jo paveikslas bus issaugotas..ir pades mums musu skausma padaryti vaisingu..

..Viskas yra uzdaroma...sirdies kamputyje..Tie dalykai niekada neispuliuoja. Taip yra..., tokia dalia. Atrakiname ta kertele...ypatingomis valandomis, kai reikia, kai pasiilgstame, kai reikia..atgaivinti paveiksla.