Matai, viskas ne taip paprasta. Daugeliu atvejų prostitutės būna užterorizuojamos taip smarkiai, kad tie santykiai tikrai negali būti pavadinti savanoriškais. Gan įprasta situacija, būdinga sekso vergių atvejui: mergina, išvežta į užsienį, net neįtaria, kas su ja bus, ji galvoja, kad dirbs, pvz., valytoja ar indų plovėja, tačiau vos atsidūrusi užsienyje, ji nuvežama į kokį nors butą, kur kelias savaites iš eilės žiauriai mušama ir prievartaujama, kol galų gale patiki, kad vienintelė išeitis - tai su klientais santykiauti "savanoriškai". Paskui tokia sekso vergė jau būna morališkai palaužta, ji net nebando bėgti nuo savo sutenerių, nes bijo, jai atrodo, kad tokia situacija, kai galima su klientais santykiauti be mušimo, likti neprievartaujamai, yra šimteriopai geresnė nei ta, kuri buvo pirmas kelias savaites, kai ji priešinosi.
Šis įstatymas būtent ir yra skirtas tokiems atvejams - jei klientas supranta, kad prostitutė yra sekso vergė ir dirba ne savo noru, o verčiama, jis neturėtų ja naudotis, o priešingai - pranešti policijai.
|