Seni takai takeliai,kur vedete namo.O mums maziems kitaip atrode,tokie tie vieskeliai dideli.Panorama ir zalias silas,vaikystes pasaka tikra.O kiek minciu ten palydeta,prie seno Nemuno ziociu.Uz laime centai jau isplauke,bet vis tikiesi ir tikies.Stebuklu buna,gi ar tikit?Okiek dienu ten prasvajota,prabuta su draugais kartu.Dabar jau mes nebe vaikai,ilgesingai traukia atgalios senoji musu panorama.Ji paslapciu,draugysciu saugotoja.O tu,zaliasis sile,issiilgtas,lenkiuos zemai as pries tave.Tau daug kartu dar teks isvysti,tikiuosi musu neuzmirsi niekada! Nuo A ir S,bei draugu.