Prieš kelias dienas buvau pašte. Kaip visada – eilė. Žmogai moka mokesčius. Bamba. Aptarinėja elektrą taupančių lempučių efektyvumą. Tada toptelėjo – taigi paprastos elektros lemputės baigia savo gyvenimą (2012 m.). Bet čia ne apie lemputes
. Apie jų išradėją –
Tomą Edisoną (1847-1931).
Tomas Edisonas - garsus amerikiečių išradėjas, verslininkas, padaręs ar inicijavęs daugybę išradimų, tokių kaip fonografas, telegrafo patobulinimas, judančių paveiksliukų kamera, lemputės komercializavimas, etc. Iš viso Edisonas savo vardu užpatentavo net 1093 išradimus.
Mokykloje T.Edisono protas dažnai klajodavo ir jo mokytojas pastorius Engle Tomą buvo pavadinęs tuščiagalviu ir elgeta. Po tokių mokytojo pasisakymų, jis užbaigė savo trijų mėnesių mokymąsi. Vėliau T.Edisonas sakė:
„Mano motine sukūrė mane. Ji buvo tokia įsitikinus, tokia tikra dėl manęs ir aš jaučiau, kad aš turėjau gyvenime kažką daryti, kad nenuvilčiau jos“. Berniukas daugiau nėjo į mokyklą, o jo motina mokė jį namie.
Kai jam suėjo 12 m., Tomas save pradėjo laikyti suaugusiu. Jis pradėjo dirbti laikraščių, užkandžių ir saldainių pardavėju vietinėje traukinių stotyje.
Vėliau įkūrė mini leidybos įmonę, iš kurios gaudavo 10 dolerių pelno, ir tai buvo gerokai daugiau, negu reikėjo norint pragyventi.
Būdamas 14 metų, įrengė spaustuvę tiesiog bagažo vagone, o greta laboratoriją, kurioje laisvalaikiu darė bandymus. Kartą laboratorijoje kilo gaisras, ir konduktorius už ausų ištempė jį iš vagono, o iš paskos išmetė visus jo buteliukas. Buteliukų vėliau jis turėjo daug. Su ausimis buvo blogiau – visą gyvenimą blogai girdėjo.
Dar iki T.Edisono lemputės patento buvo išrasta lempučių, tačiau jos buvo nepatikimos, trumpą laiką degė, buvo reikalinga didelė elektros srovė. 1879 m. Edisonas su savo komanda sukūrė lemputę su gana dideliu gaubtu, kuri galėjo degti šimtus valandų.
Ko tik T. Edisonas nesiėmė, pirmiausia žiūrėjo pelno. Tačiau teisybės dėlei reikėtų pridurti – jis mylėjo pinigus ne dėl pinigų. Buvo abejingas buities malonumams, niekada negyveno prabangiai,nekreipė dėmesio į drabužius. Pinigai buvo reikalingi tik darbui. Pinigai suteikdavo kūrybos laisvę.
Technikos istorijoje nėra žmogaus, kuris būtų dirbęs daugiau už Edisoną. Iki 50 metų dirbdavo po devyniolika su puse valandų per parą, vėliau - po aštuoniolika valandų. Savaites neišeidavo iš laboratorijos ir tuomet guldavo miegoti ant stalo, pasidėjęs knygų po galva, guldavo, kai pavargdavo: dieną, naktį, nesvarbu kada. Tvirtindavo: ,
,Miego trūkumas niekada nekenkia“.
Mėgo žvejybą ir biliardą. Buvo neišrankus valgiams, tačiau mėgo gerus cigarus, kramtė tabaką, bet niekada negerdavo svaigiųjų gėrimų.
Tesimokė kelis mėnesius per visą savo gyvenimą, jeigu neskaitysime užsiėmimų su motina, tačiau labai vertino išsilavinusius žmones. Turbūt pirmasis įvedė anketas stojantiesiems į darbą.
Nemėgo romanų „apie meilę“, tačiau vertino Hugo ir Šekspyrą. Levui Tolstojui nusiuntė dovanų fonografą.
Tomas Edisonas (elektros lemputės išradėjas
) paniškai bijojo tamsos.
T.Edisonas ir buityje naudojosi savo išradimais. Kai jo lankytojai ėmė bambėti, jog durys turbūt todėl taip sunkiai atsidaro, kad genialus šeimininkas nepatepa jų alyva, Edisonas paaiškino:
“Atidarydamas duris, kiekvienas mano svečias pagamina 60 vatų energijos ir bent tokiu būdu man šiek tiek pasitarnauja” Dvylikos metų jis pradėjo dirbti, šešiolikos – išėjo iš tėvų namų, dvidešimt dvejų – uždirbo 40 tūkstančių dolerių, keturiasdešimties – buvo žinomas visame pasaulyje. Eidamas 85-uosius metus, mirdamas jis pasakė žmonai:
„ Jeigu yra kas nors po mirties, tai gerai. Jeigu nėra - irgi gerai. Aš nugyvenau savo gyvenimą ir padariau geriausia, ką galėjau...“