Laikas nuo laiko paklausau jo kurybos, nuostabios dainos. Jį pamenu nuo mažų dienų. Manau, jo nepamiršim niekada, didis žmogus...

Gaila tik, kad žmonės pradedami garbinti tik po to kai išeina. O jei dar išeina tragiškai.....

Juozas Erlickas
Poetas, dramaturgas, humoristas, satyrikas, dainininkas, lyrikas, klasikas.

Poeto motina atmintyje išsaugojo Juozo gimimo aplinkybes, nors šiais savo prisiminimais nesidalijo net su pačiu sūnumi. J.Erlickas gimė 1953-iųjų kovo 3-iąją - Stalino mirties dieną. Žinią apie didžiojo vado mirtį Stefanija Erlickienė išgirdo ligoninėje - Juozukas jau beldėsi į šio pasaulio duris.
Sūnaus gimimo valandos S.Erlickienė jau nebeprisimena, tik žino, kad tai įvyko šviesiu paros metu. Į gimdyklą įėjęs gydytojas pranešė apie Stalino mirtį ir šiam reikšmingam faktui pagerbti paskelbė tylos minutę. Jos metu daktaras stovėjo šalia gimdyvių pagarbiai susikaupęs. Netrukus po tylos minutės gimė Juozas, kuriam tėvai davė jo dėdės vardą.

Buvęs mokyklos direktorius A.Gedvilas yra užrašęs atsitikimą, kai J.Erlickas į šeštadienio talką atsinešė žaislinį kibirėlį ir kastuvėlį. Su šiais darbo įrankiais vaikinas stovėjo rikiuotėje šalia savo klasės draugų, o jo laikysena ir veidas rodė didelį susikaupimą.

Apie svajones
,,Pati didžiausia mano svajonė dar neišsipildė – įspirti balandžiui į uodegą. Būdavo, sėdžiu ant suoliuko, prisistato pulkas riebių lyg Seimo nariai balandžių. Atsistoju, pabėgėju – jau spirsiu vienam. Visada jis sugeba pirmas pakilti. Kaip neteisingai sutvarkytas pasaulis...”.

Iš koncerto
"Kad ir kokios aš bebūčiau geros širdies, turiu jums pranešti savo apskaičiavimų duomenis. Mano apskaičiavimais: ties vienuolikta daina aš jau buvau atidainavęs už tuos 20 litų".

Kas daugiau ką žino?

Visada ne be šypsenos ir geros nuotaikos palieku, susidūrus su jo kūryba. O jis, matot, teikėsi gimti tokią svarbią minutę ir dar gauti Juozo vardą![vos ne Josifo ] - šito tai nežinojau.

Ta legenda jau gyva, vaikšto iš lūpų į lūpas, neseniai išgirdau.
Iš jo dainų man labiausiai patinka "Geras".
Ko, jau ko, o J. Erlicko mums tiesiog labai reikia, kad subtiliai pastatytų ant realybės kojų, nieko grubiai neįžeidžiant. Juk jis - kaip dainoje-Geras
Artėjančių Juozapinių proga jam- gražiausi linkėjimai

Prieš kelias dienas buvau pašte. Kaip visada – eilė. Žmogai moka mokesčius. Bamba. Aptarinėja elektrą taupančių lempučių efektyvumą. Tada toptelėjo – taigi paprastos elektros lemputės baigia savo gyvenimą (2012 m.). Bet čia ne apie lemputes . Apie jų išradėją – Tomą Edisoną (1847-1931).

Tomas Edisonas - garsus amerikiečių išradėjas, verslininkas, padaręs ar inicijavęs daugybę išradimų, tokių kaip fonografas, telegrafo patobulinimas, judančių paveiksliukų kamera, lemputės komercializavimas, etc. Iš viso Edisonas savo vardu užpatentavo net 1093 išradimus.
Mokykloje T.Edisono protas dažnai klajodavo ir jo mokytojas pastorius Engle Tomą buvo pavadinęs tuščiagalviu ir elgeta. Po tokių mokytojo pasisakymų, jis užbaigė savo trijų mėnesių mokymąsi. Vėliau T.Edisonas sakė: „Mano motine sukūrė mane. Ji buvo tokia įsitikinus, tokia tikra dėl manęs ir aš jaučiau, kad aš turėjau gyvenime kažką daryti, kad nenuvilčiau jos“. Berniukas daugiau nėjo į mokyklą, o jo motina mokė jį namie.
Kai jam suėjo 12 m., Tomas save pradėjo laikyti suaugusiu. Jis pradėjo dirbti laikraščių, užkandžių ir saldainių pardavėju vietinėje traukinių stotyje.
Vėliau įkūrė mini leidybos įmonę, iš kurios gaudavo 10 dolerių pelno, ir tai buvo gerokai daugiau, negu reikėjo norint pragyventi.
Būdamas 14 metų, įrengė spaustuvę tiesiog bagažo vagone, o greta laboratoriją, kurioje laisvalaikiu darė bandymus. Kartą laboratorijoje kilo gaisras, ir konduktorius už ausų ištempė jį iš vagono, o iš paskos išmetė visus jo buteliukas. Buteliukų vėliau jis turėjo daug. Su ausimis buvo blogiau – visą gyvenimą blogai girdėjo.

Dar iki T.Edisono lemputės patento buvo išrasta lempučių, tačiau jos buvo nepatikimos, trumpą laiką degė, buvo reikalinga didelė elektros srovė. 1879 m. Edisonas su savo komanda sukūrė lemputę su gana dideliu gaubtu, kuri galėjo degti šimtus valandų.

Ko tik T. Edisonas nesiėmė, pirmiausia žiūrėjo pelno. Tačiau teisybės dėlei reikėtų pridurti – jis mylėjo pinigus ne dėl pinigų. Buvo abejingas buities malonumams, niekada negyveno prabangiai,nekreipė dėmesio į drabužius. Pinigai buvo reikalingi tik darbui. Pinigai suteikdavo kūrybos laisvę.

Technikos istorijoje nėra žmogaus, kuris būtų dirbęs daugiau už Edisoną. Iki 50 metų dirbdavo po devyniolika su puse valandų per parą, vėliau - po aštuoniolika valandų. Savaites neišeidavo iš laboratorijos ir tuomet guldavo miegoti ant stalo, pasidėjęs knygų po galva, guldavo, kai pavargdavo: dieną, naktį, nesvarbu kada. Tvirtindavo: ,,Miego trūkumas niekada nekenkia“.

Mėgo žvejybą ir biliardą. Buvo neišrankus valgiams, tačiau mėgo gerus cigarus, kramtė tabaką, bet niekada negerdavo svaigiųjų gėrimų.

Tesimokė kelis mėnesius per visą savo gyvenimą, jeigu neskaitysime užsiėmimų su motina, tačiau labai vertino išsilavinusius žmones. Turbūt pirmasis įvedė anketas stojantiesiems į darbą.

Nemėgo romanų „apie meilę“, tačiau vertino Hugo ir Šekspyrą. Levui Tolstojui nusiuntė dovanų fonografą.

Tomas Edisonas (elektros lemputės išradėjas ) paniškai bijojo tamsos.

T.Edisonas ir buityje naudojosi savo išradimais. Kai jo lankytojai ėmė bambėti, jog durys turbūt todėl taip sunkiai atsidaro, kad genialus šeimininkas nepatepa jų alyva, Edisonas paaiškino: “Atidarydamas duris, kiekvienas mano svečias pagamina 60 vatų energijos ir bent tokiu būdu man šiek tiek pasitarnauja”

Dvylikos metų jis pradėjo dirbti, šešiolikos – išėjo iš tėvų namų, dvidešimt dvejų – uždirbo 40 tūkstančių dolerių, keturiasdešimties – buvo žinomas visame pasaulyje. Eidamas 85-uosius metus, mirdamas jis pasakė žmonai: „ Jeigu yra kas nors po mirties, tai gerai. Jeigu nėra - irgi gerai. Aš nugyvenau savo gyvenimą ir padariau geriausia, ką galėjau...“

Nebuvo Edisonas toks jau geras ir šviesus žmogus. Priežastis kodėl jis yra toks žinomas ir vertinamas yra ta, kad jis įgyvendino "Amerikietišką svajonę". Jo įkurta "general electrics" ir šiai dienai yra viena iš didžiausiu pagal kapitalizaciją įmonių pasaulyje, taigi natūralu, kad kompanija skiria ir milijonus jos įkūrėjo "mitui" palaikyti (muziejai, straipsniai, dokumentinės laidos ir pan.).
Edisonas mano galva yra vienas labiausiai pervertintų mokslininkų pasaulio istorijoje, jis su niekuo nesiskaitę, teko skaityti, kad dalis išradimų buvo padaryta ne jo paties o jo darbuotojų, tas žmogus man bent jau simbolizuoja viską kas yra blogo kapitalizme. Jam nerūpėjo progresas - jam rūpėjo tik pelnas.
Jis viešai elektros srove žudydavo šunis, kates, arklius ir net dramblius, tam, kad įrodytu kintamos srovės "utopiją" (šiai dienai visi elektros tinklai veikia kintamos elektros srovės pagrindu).

Niekur ir neteigiau, kad Edisonas buvo geras žmogus. Skaičiau ir aš, kad dalį savo išradimų ar atradimų jis padarė padedamas savo komandos ar tiesiog duodavo jiems užduotis įgyvendinti tą ar aną. Ir naudos visur žiūrėjo. Tai faktai.
Bet yra ir nepaneigiamų dalykų - jis buvo gabus, protingas, išradingas ir be galo darbštus. O tai, mano galva, yra ne taip jau ir mažai
Todėl aš jį ir prisiminiau. Kadangi ir tu, mielas niekshe (gerai skamba, beje ), radai ką apie jį pasakyti, nesvarbu, kad ta nuomonė nėra teigiama, tai įrodo dar kai ką - jis nepalieka abejingų. Tai reiškia, jis yra įdomi asmenybė. Taip vadinasi ir šita tema

Ok susitarėm blogas žmogus, bet iškili asmenybe. Čia kaip Stalinas...