Iš Irmos dienoraščio:
...Lietuvoj krepšinis pamažu jau blėsta ir praranda antrojo tikėjimo mitą. Nėra įstatymų, nėra meilės ir palaikymo iš valdžios pusės, nusenusi ir supuvusi Lietuvos krepšinio federacija, dingęs jaunūjų krepšininkų patrijotizmas.
Kažkada Lietuva ir krepšinis buvo du neatsiejami dalykai. Jei kitam krašte užsimindavai, kad esi iš Lietuvos, net Amerkoje sakydavo Jūsų šalis - krepšinio šalis. Tačiau viskas pamažu išblėso, sukomerciškėjo ir išgaravo kaip rūkas. Valdžios vyrai prisimena krepšinį tik tada kai parveža krepšininkai kokį titulą, tada puola kaip skėriai ant kukurūzų lauko, kad pasifotkint, pasidaryt sau reklamą, kad pažadų gražių paskleisti it žuvis ikrų. Kai reikia naudos iš valdžios, jos kaip visada nėra. Apart to atsiranda tokių geručių, kurie dar ir kenkia. Čia aš vis prisimenu tuos du geradarius po kurių teisės aktų Lietuvoj žmonės alų pametė gerti tai Matulą su Vėsaite. Dar vėliau krepšinis atsidūrė ant prarajos, užpuolė krizė, niekas nebenori investuoti, kiekvienas žiūro savo kišeniaus ir krepšinis vėl gi skęsta. Atsiranda dar keletas žmogelių, entuziastų kurie lyg ir investuoja, bet patys nežino ko nori iš šių dienų krepšinio. Žaidėjai nori būti kaip visoje Europoje, gauti gerus atlygius, žiūrovai irgi nori kaip europoje guldyti visus priešininkus ant menčių. O jaunimas nori ne galingais ir gerais krepšininkais patapti, kurie garsintų savo kraštą. Kam jam tas kraštas, jam reikia savęs žiūrėti, tad ir braukia vos snargliui nudžiūvus į Europą, o gal ir už Atlanto. Lietuvoje lieka kvailiausieji, kurie nesugeba atsiskleisti. Tad ir verda tose neatsiskleidusiūjų sultyse, gal net kartais pašiepiami išvažiavusiūjų.
Į krepšinį pasipila visokių biznierių (kaip Romanovas) pinigai. Pinigai žmogaus, kuriam krepšinis visiškai neįdomus. Jis turi savo tikslų savų biznių. Žinoma jį galima suprasti, juk sukišo savo milijonus, nori kažkokios naudos. O Lietuvos krepšinis ir vėl kenčia. Galų gale dasigyvename iki paskutinio laiptelio, Europoje esame paminti net tokių šalių kaip Lenkai, ir rinktinė parvažiuoja be jokios "žuvelės" savo krepšyje. Kaip smūgis nuvažiuojančios religijos traukiniui iš pasalų buvo transliacijų pervedimas į mokamus kanalus, tad tariame sudie savo religijai. Šitas sportas ištrindinėjamas iš mūsų pasamonių.
Dar bando kažkas kažką atgaivinti, puola rašyti peticijas skūsti, bet kaip žinia ten kur dideli pinigai vargšui nėra vietos.
Gal bandytume atsigrežti į krepšinio federaciją, bet kad ir ten tik nukaršusių senelių, arba iš kažkur atsiradusių menedžeriukų -avinų gauja telikusi. Krepšinio federacija supuvusi, o kaip žinia kai supuvusį vaisų padėsi prie sveiko, tai ir tas supus. Taip ir pūva mūsų religija, greit supūsime ir mes patys...

Nėra ko žiūrėti ir tikėtis iš tos valdžios, jiem giliai dzin tas krepšinis. Viasatas yra viasatas ir jokios peticijos nepadės, kas nori labai krepšinį pamatyti tikrai ras kur. Jaunimas pamato kitus pinigus ir lekia lauk iš tos Lietuvėlės, kažin kaip būtu, jeigu mes būtumėme jų vietoje, taigi ne jis vienas (žaidėjas) viską sprendžia yra gi visokie agentai, o jiems pinigai eina nuo žaidėjo procento. Kas liečia federacija, tai patyliu...

agenta samdo zhaidejas ir tik zhaidejas duoda galutini atsakyma kur zhais ir tt... taip kad pezalai tipo agentas liepe ir ash ten zhaidzhiu o ne ten ...

Aš nesakau, kad agentas liepia, bet kad agentas daro spaudimą tai faktas.

tai tu pagalvok... agentas tarkim ima deshimt procentu nuo kontrakto sumos... kur jis tau siulys zhaist ??? ar sedet uzh milijono ant suolo ar zhaist visas rungtynes uzh 20 shtuku ???

Tai, žinoma, čia nereikia nei diskutuoti ta tema, bet neretai žaidėjai nukenčia dėl to - tampa amžinai perspektyvūs ir nieko nepasiekia.

nes realiai nemoka ivertinti savo pajegumo o agentai pripizdelina nebutu dalyku kad tik babkiu gaut ...

Poto ir turim tokius kaip Andriuškevičius ir panašiai, gaila man jų...