''Pazink save!'' karta sake vienas ismincius Kilonas.
Bediskutuojant temose ''Samsaros ratas'' ir ''Auksciausia zmogaus apraiska'' pastebejau,jog kai kuriems zmonems sunku suprasti toki procesa kaip egoizmo mazinima.Tad kilo mintis panagrineti tai placiau.Sioje temoje siulau kiekvienam is musu pasigilinti i save.Tiksliau,i tuos dalykus,tas savybes,kurios mums mumyse nepatinka.Kita kritikuoti juk paprasta,o stai i save pazvelgti gerokai sunkiau.Kita sunku suprasti,o pateisinti save-lengva,tiesa?

Kad jau uzvedziau tema,tai ir pradesiu as:
Atpazistu save kaip siokia tokia snobe,turincia sioki toki polinki i didybes manija.
Taip pat jauciu save kantrybes ir tolerancijos pritrukstancia,kai bendrauju su neitint sviesiai mastanciais zmonemis.
Be to,turiu polinki mesti neuzbaigta darba(per savo gyvenima pakeiciau begales darbovieciu,meciau ne karta pradetas studijas).
Nelabai sugebu kontroliuoti savo balso tono.Bediskutuodama ji retsykiais pakylanti jauciu.
Pernelyg jautriai reaguoju i kito neatsargiai istarta pikta zodi,nukreipta i mane.

Stai sie dalykai man manyje nepatinka.Stai su siais dalykais kovoju savyje siuo metu.
O Jus? Ar prisijungsit prie manes pazintyje su savimi?
Galbut isvardinus dalykus,kurie mums nemieli,galesime pazvelgti i juos tarsi is salies?!Galbut tuomet lengviau taps juosiuos kontroliuoti,o gal net pavyks ju visai atsikratyti?!M?

Šiaip dėl egoizmo tai nežinau, aš manau, kad mes visi bet kuriuo atveju esam egoistai, net jei pasiaukojam dėl kažko kas mum brangiau už mus pačius, vistiek viską orientuojam į save. Tik dalykas tas, kad reikėtų mum susivokt, kad norint būt mylimiem, gerbiamiem ir pan. patiem tą reikia duot, norint normalios, sveikai mąstančios, sąžiningos, malonios ir geranoriškai sąveikaujančios visuomenės, gerų draugų, aplinkinių žmonių ir patiem reikia tokiais būt ir t.t. ir pan. Tada kaip ir nematyčiau tame natūraliam egoizme neigiamumo.

O savo labiausiai man trukdančiom ydom įvardinčiau - daug kur per menką veiklumą ir per mažą pasitikėjimą savo jėgom. Bet čia kaip vienas, nes kyla vienas iš kito. Nors aišku tų ydų būtų šiaip ir daugiau, kad ir tavo išvardintos ydos daugiau ar mažiau, dar gal per didelis kabinėjimasis prie kitokios nuomonės.

Taip,praktiskai kiekvienas zmogus yra egoistas.Tai-faktas,kuri paneigti tikriausiai butu labai sunku.Taciau as nekalbu apie naturalu ir sveika egoizma,o ta egoizmo apraiska,kuri sukelia zmogui neigiamus jausmus,tokius kaip pykti,baime,neapykanta ir t.t. ir pan.Butent apie tokio egoizmo mazinima kalbu.Kaip tai padaryti?Isigilinti i save-kaip ir kodel tos neigiamos busenos radosi.Negyventi jose(bepykstant,bebijant,nekianciant),bet butent suvokti ju atsiradimo prieazstis.Dazniausiai to pakanka,kad jos pranyktu,nes atsiranda supratimas,jog tai ne tu pyksti,bijai ar nekenti,bet tavo egoizmas.
Taip pat pritariu,jog su kitais reikia elgtis taip,kaip kad noretum,jog elgtusi su tavimi.Jei nori,kad tave myletu artimas,mylek artima,sutinku.Taciau taip pat jauciu poreiki pridurti,jog pirmiausiai reikia myleti save,nes visa kas gera pirmiausiai turi uzgimti viduje.Na,o geriausia gimsta tada,kai viduje-sviesu.O tam,kad pasiekti sviesa reikia susitvarkyti su ydomis ir kitomis tamsybemis esanciose mumyse.Tam ir sukurta si tema .

Gal ir taip. Neturėdamas nieko užauginto savyje, negalėsi išspinduliuoti išorėn...Manau, tuo pagrįstas pusiausvyros dėsnis- mainais..

O savo ydomis,asha,nepasidalinai:).Tiesiog nepanorai ar manai,jog ju Tavyje nera?[skeptiskai suraukia nosi..(dar viena mano yda!)]
Nors kita vertus,jei is tiesu jautiesi sviesiai visame kame,sveikinu .

Nėra lengva įvardinti savo ydas.Tai geriau gali padaryti kiti,nes iš šalies geriau matyt.Na bet pabandysiu pavardint savąsias...
- Kalbėjimas pakeltu balsu...
- Abejingumas...
- Tingėjimas...
- "Mandrumas" (jei kas klausia kada keliuosi,pasakau jog kai žadintuvas nuskamba,o paklausus,kada jis nuskamba,atsakau jog ryte, etc...)
- Atsikalbinėjimas...
Yra žinoma ir daugiau,blogų savybių,bet kaip jau skiau,tiksliau jas įvardint gali kiti,nors kita vertus kiti mato tik kaukes.Kauke darbe,kauke namuose,etc

Kituose mes dazniausiai pastebime tas neigiamas savybes,kurios yra ir mumyse.
Taip,is salies geriau matosi.Kai zvelgi is salies i save .

Tiesiog gal nepanorau, nes esu jau įsitikinusi, kad apart šalto prakaito vėliau tai nieko neduos.
Ydų, kaip kiekvienas žmogus, turiu, turėjau laiko vienas pašalinti, buvo laikas atsirasti kitoms.
Yra ir taip, kad vienam tavo ydos mielos, kitam- ne. Tad, ką daryti su jomis- spręst pačiam- save tobulini ar tobuliniesi dėl kitų. O gal tas ir tas, kaip pažiūrėsi. Visiems mielas ir geras nebūsi.
Kadaise savarankiškai įveikiau auditorijos baimę. Tai buvo didelis pliusas man.Šiandien šypsausi, prisiminusi tai.
Turiu ydą viską, jei ką darau, padaryti iki galo gerai. O tai kainuoja laiką- nespėjus- baisi savigrauža.
Kita yda- pajutus netikrumą ir falšą - apsisuku 180 lpsn., pamirštu ir nueinu. Vadinas, neišmokau atleisti . O ar būtina tai mokėti?
Pergyvenu dėl kritikos, nesvarbu, pelnytos ar nepelnytos- vadinas, dar turiu išmokti ją priimti.

Čia gali pats būti ne toks, gali pašnekovas būti ne toks, Interneto ranka juk personažus gali nutapyti kokius tik benori..Ypač temose, kada kalbama apie asmenines savybes.
Ar sutinkate?O gal ne?
Ir kaip tai prisiminiau Robinziną Kruzą. Jis, žinodamas, kad gyvena negyvenamoje saloje, ėmė rašyti dienoraštį.Kad nepamirštų, kad paskaitytų vėliau - ir po daugelio metų.