stebetojas rašė:
asha mus mala savo krumpliaračiais
asha įtikink mane, kad nekūrei to, ko nėra(iliuzijų). Vaikystėje tikriausiai prikūrei visą galybę? Ir ko-gi vertas toks kūrėjas?
Geriau jau performuluok paskutinį klausimą.
Nemalu, nemalu..
Aš taip garsiai mąstau ir bandau suprasti ..
Vaikas būtų nebe vaikas, jei gebėtų mąstyti , piešti ar žaisti kaip suaugęs, bet vaiko Samsaros rate aš neįsivaizduoju. Daugybe pavyzdžių jis sugretinamas su angelu- švaria, nekalta esybe. Na, nebent pagal temos idėją jo gyvenimas nulemtas ankstesnių gyvenimų klaidų [teorija būtų tokia, ar ne?]Vaikas- vaikščiojanti nelaimė, jo likimas užrašytas delne.
Tada, jei likimas užrašomas delne[būrėjos tą žino],tai kaip galima įtakoti likimą, kad jis būtų palankesnis? Kokie gali būti konkretūs veiksmai?..Meilė..Šviesu..Tai labai teoriška ir abstraktu.
Nesakau, Laukine, nei taip, nei anaip- manau, kad gyvenime kartais galima, kartais sakau, galima pasitikėti ir atsitiktinumu(zebro principas- kažkas sudėlioja, kad po juodo ateina balta). Arba valia. Ir vėlgi- viskas susieina į dvasinę žmogaus stiprybę.
Siekiame savęs pažinimo, bet jei pasirodo pažinus, kad Samsaros ratą ne man , tarkim, įveikti?Neturėsiu anei jėgų, anei valios? [čia gali būti ir daugiau rodiklių].Manau, kad tokiais atvejais net pagalba iš šalies ateina.
Būtų gerai- purptelėjai aukštyn kaip paukštelis ir nuskridai iš to rato..