Keliamas klausimas akivaizdžiai rodo, kad visdėlto supratot tuos apskritimus, Berazumi!
Kelias pats svarbiausias, kelias..

Apie utopinį žmonijos išlyginimą nekalbėjom anei vienas, Drs.
Tie patys pasyvumo ar aktyvumo ar vergavimo/valdymo dėsningumai rasis ne tik indėnų gentyse, bet ir šeimoje, bendruomenėje, bet kokioje valstybinėje struktūroje ar priešingai , kylant į padebesius, tikintis lemties piršto, dievybės sprendimų.. Tik vargu ar galima tai taikyti kiekvienam žmonijos elementui , bet kokioje sistemoje, juos suniveliuojant į vergo būklę, t.y. tikėjimąsi kažko iš šalies be valios pastangų pačiam ką siekti. Žodis „valia“ turi dvejopą prasmę: 1)tikslingai nutaikytas aktyvias pastangas ir ryžtą ; 2) aukščiau pavyzdy- norą, galimybę norint rinktis, aišku , proto ribose, nepasirinksi, pav. kur gimti , ar mama, rodi menia obratno! [bėgimas nuo problemos].
Ar galima teigti, kad kokioje nors sistemoje, net pačioje tobuliausioje, žmogus yra absoliučiai laisvas ? Bandę tokiais būti, šiandien sukėlė chaosą žemėje.
Esmė, manau, individe ir aplinkoje.
Kokiomis sąlygomis žmogus randa išsvajotą ramybę? Kovotojas jos neturi ir negali turėti.
Dabar imkim amatą, tarnybą, verslą, bet kokią sritį, pastangas išlikti žmogumi doros prasme . Tai irgi kova.
Turbūt svarbiau, kokių žmonių, su kokiomis savybėmis, reikia čia, štai čia, šiandien ir dabar , o ne po šimtmečio ar kelių amžių , ateitis jo, žmogaus, laukia iš dabar , į ką irgi atėjo evoliucijos dėka .

Pamąstymui apie tikslo siekimą- tai kelias ar pats tikslas?-akivaizdu.

Ji-be rankos, jis- be kojos.Baletas -Ranka rankon.

Visiskai teisingai.Svarbu ne ka,svarbiausia-kaip.

p.s.labai idomi diskusija .

O aš kartą sapnavau dialogą su "kažkuo" kas man sakė, kad svarbiausia ne kaip, o kodėl , po to ir kažkurioj Matricoj tą patį išgirdau kas privertė susimąstyt, gal ne šiaip pasąmonės šiukšlė ? Nors čia kaip pažiūrėsi, gal tinka ne visais atvejais?

Berazumi, po "[manau su tuo sutiksite]" parašei manau, iš esmės beveik tą patį, ką aš jau ruošiuos atsakyt po šito tavo manymo . Tik dėl kai kurių dalykų, manau, mes nesusikalbam visi dėl skirtingų savo manymų. Tarkime dėl karmos galėtai ir pakomentuot, nes tas terminas karma man pavyzdžiui labiau su diržu asocijuojas, o juk kvaila diržu mokyt tą, kuris daug diržo "nusipelno", nebent esi sadistas. Kažkaip man labiau atrodo, kad pats veiksmas jau yra ir pasekmė. Aš linkęs labiau į šiuolaikinius terminus, tokius kaip pasąmonė ir pan. būtų įdomi tavo nuomonė .

Atsiprašau, bet einama nuo tikslo link tikslo, eilinis tikslas - tik tarpinė stotelė.
Paprastumo dėlei įsivaizduokim 5 darbo dienas įmonėje.
Įsivertinus situaciją[pirmas žemutinis skritulys ar Maslow piramidės pagrindas, galima ir taip].Judėjimas būtinas. O tai ir yra KELIONĖ.Norint išsiaiškinti KODĖL , tu darai auditą...

Tai yra tavo minėtasis veidrodis. Per širmą nesimato, nuimame ją ir...matosi.

Atsiprasau, bet nesusilaikiau is sono neisikises. Argi nuo terminu kas nors priklauso? Mano akimis karma butu tikslesnis priezasties-pasekmes apibudinimas, nei, tarkim, pasamone. Ir tai nera vien dirzas, tai yra ir pyragas. Nors is esmes tai nera nei dirzas, nei pyragas. Jei nupjauni saka, ant kurios sedi, ir del to nukrenti - ar tai yra bausme? Tai tiesiog veiksmu pasekme. Vat tik nevisada lengva izvelgti tas pasekmiu priezastis, kaip ir dabartiniu veiksmu (minciu) pasekmes.

Na,mano nuomone,gilintis reikia i visa ka:ir i ka,ir i kaip,ir i kodel .Tik vat mano pastebejimai rodo,jog daznas nudienos zmogus pernelyg sureiksmina tiksla,visiskai pamirsdamas pacia kelione ir nesigilindamas i priezastis kodel viskas taip.O juk ismintingi zmones nuo seno byloja,jog prasme tuno procese.