O kuom jis Tau panasus i stirniuka?

O gal turejai galvoje suni stirniuka?
Vokiečiai kažkada cvergpinčerį dėl panašumo į stirną praminė stirniškuoju pinčeriu (Rehpinscher). O ir dabar žmonės, jį išvydę, aikteli: „Stirniukas!" Arba sako: „Koks mažiukas dobermanas..."

Naujienos: "Apleistame miške rastos naujos gyvūnų rūšys"

Ekspedicijos į apleistą mišką Demokratinėje Kongo respublikoje metu atrastos 6 naujos gyvūnų rūšys, - rašoma „BBC“.

Mokslininkai atrado naują šikšnosparnių rūšį, naują žiurkės atmainą ir po dvi naujas kirstuko ir varlės rūšis. Dėl nestabilumo šalyje rytinis regionas prie Tanganijkos ežero buvo nepasiekiamas tyrinėtojams nuo 1960 m.

Ekspedicija vyko 2007 m. sausio-kovo mėn. Ji apėmė kvadratinį miško kilometrą.

Mokslų daktaras Andrew Plumptre sako: „jei mes radome šešias naujas rūšis per tokį trumpą laiką, reikia tik stebėtis, kas ten yra iš tikrųjų. Užkampyje esantis miško masyvas greičiausiai buvo izoliuotas nuo kitų Konge augančių miškų apie 10 000 metų“.

Mokslininkai mano, kad jie atrado ir kelias naujas augalų rūšis. Ekspedicijos botanikai negalėjo identifikuoti apie 10 proc. naujų augalų rūšių. Surinkti augalai bus nuodugniai ištirti, nustatant, ar jie taip pat sudaro naujas rūšis.

Tyrinėtojai pažymi, kad nepaisant regiono konfliktų, šalyje yra labai didelė bioįvairovė.

Ir dar naujienu:

Europoje aptikta nauja gyvūnų rūšis

Europoje pirmą kartą per daugiau kaip šimtą metų Anglijos Daremo universiteto mokslininkai atrado naują gyvūnų rūšį. Kipre aptikta pilkosios pelės atmaina tapo įrodymu, kad Europos žemyne dar liko mokslui nežinomų gyvūnų.

Pasak Kipro pelę suradusio Daremo universiteto mokslininko Tomo Kučio (Thomas Cucchi), naujos gyvūnų rūšys paprastai atrandamos Pietvakarių Azijoje. „Iki šiol manyta, kad mokslui žinomos visos Europos faunos atmainos, - pažymėjo specialistas. - Štai kodėl naujos pelės atradimas Kipre yra toks netikėtas ir vertingas“.

Genetiniai testai patvirtino, kad Kipro pelė - visiškai nauja žinduolių atmaina, kurios skiriamieji požymiai yra didesnės nei kitų pelių rūšių galva, ausys ir akys. Atradimas turi ypač didelę reikšmę, kadangi gamtoje beveik nebeliko biologijai nežinomų gyvūnų.



Dar daugiau naujienu
Australijos mokslininkai teigia atradę naujas jūros gyvūnų rūšis Antarkties vandenyse. Mokslininkai stebėjo klimato kaitos poveikį jūros gyvūnams. Trys laivai grįžo pilni jūros gyvūnų, kai kurie iš jų iki šiol nežinomų rūšių.
Placiau rasite: http://tv.delfi.lt/video/SO1tRanT/

Axeli, šia tau visokie maumai patinka, va naujiena, žuvis su permatoma galva:
http://www.balsas.lt/naujiena/240365/zu ... netopievos

maumai
cia zuvis "skaidriu protu"

Sraigute, LABAI, LABAI ACIU

Macropinna microstoma

Ramiajame vandenyne netoli Kalifornijos JAV jūrų biologų povandeniniai nuotolinio valdymo aparatai 600 – 800 metrų gylyje nufilmavo Macropinna microstoma rūšies žuvis. Jos išsiskiria permatoma galva, per kurią įvairiomis kryptimis žvalgosi itin šviesai jautrios akys. Tunelinio regėjimo sistema šios žuvelėms padeda laiku pastebėti pavojų ir saugotis nuo plėšrūnų.

Įdomi žuvelė, dideli gamtos motulės nuopelnai..

"Meduza" Scifomedūzos (lot. Scyphozoa) – duobagyvių (Cnidaria, Coelenterata) tipo daugialąsčių gyvūnų klasė.

Tai jūriniai pavieniai, sėslūs ar pelaginiai (plaukiojantys vandens sluoksnyje) organizmai.
Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, o čiuopikliai gali siekti keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį praleidžia jūros dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai išmetamos į paplūdimius audrų metu.
Dauguma jų mėsėdės ir gaudo grobį savo čiuopikliais.
Šių gyvūnų gyvenimo ciklas sudėtingas. Jie pradeda gyvenimą kaip maži jūros dugne gyvenantys polipai.Iš kiekvieno polipo pumpurų atsiranda daugybė mažų laisvai plaukiojančių medūzų, kurios vėliau atsiskiria, tampa lytiškai besidauginančiais suaugėliais ir pradeda savarankišką gyvenimą.




Australijoje atrasta medūza, kurios egzistavimas prieštarauja tradicinei evoliucijos teorijai. Itin sudėtingų regos organų dėka medūza galėtų tapti geriausiai matančiu gyviu, tačiau tam medūza neturi pakankamai išvystytos nervinės sistemos.
Tripedalia cystophora tropiniuose vandenyse rado švedų mokslininkas Denas Nilsenas. Jis suskaičiavo, kad medūza turi net 24 akis. 16 iš jų - įparsti fotoreceptoriai, o kitos - "kristalėliai", kokius ir turi aukštesnieji gyvūnai. Medūzos matomumo laukas yra beveik 360 laipsnių, bet ji nesugeba sufokusuoti žvilgsnio ties aplinkiniais objektais. Regėjimas paprastai reikalauja aktyvaus galvos smegenų veikimo, tačiau, kaip žinome, medūzos tokių neturi.

Nepaminėjai, Axeli, kad liečiamos medūzos labai skaudžiai dilgina ir degina.
Jų yra daug rūšių, išskiriama 4 porūšiai.
Pats baisiausias porūšis- tai geltonplaukė medūza (Cyanea capillata) . Iki 2 m skersmens varpą išaugančios geltonplaukės medūzos yra vienos didžiausių pasaulio medūzų. Jų gausūs ilgi čiuopikliai kelia nemažą pavojų plaukikams ir net išmestos į krantą jos dar ilgai gali nudilginti. Ypač stiprūs pačios didžiausios pasaulyje (apie 2,5 m skersmens) skiautaburnės medūzos (lot. Cyanea) nudilginimai.
Įdomiai apie Medūzą (gr. Μεδουσα „karalienė“) pasakojama ir mitologijoje. Medūza Gorgonė- mitinė būtybė graikų mitologijoje, kurios pagrindinė savybė- žvilgsnis, kuris beveik bet ką gali paversti akmeniu. Graikų kalba žodis medūza reiškia saugotoją arba karalienę, Gorgonė- siaubingąją.
O šiaip jos, medūzos, realybėje, ne paveiksliukuose, yra labai gražios, ypač, kai yra galimybė stebėti jų plaukimą .

MEDŪZA MITOLOGIJOJE