Bet_kas,susidariusio požiūrio į mokslą stereotipas- na kiek juoktasi per fiziką?..
Pasirodo, kartais galima ir šyptelt- tokia ir buvo užduotis.

bet_kas, yra salyga i vsio:)

Torinas - kas pasake "salyga yra absoliutas"? Salyga nuo zodziu sulygti, susidereti. Jei sudereta vienaip, visada galima kitaip susideret.

bet_kas, nu jei pvz as duociau uzdavinio salyga tau per egzamina, tai mazu maziausia keistai i tave paziureciau, jei sau nauja susigalvotum:D. Loginiu uzdaviniu sprendime ir gali improvizuoti tiek, kiek leidzia salygos:). Nesuprantu, kam kvailai gincytis kad gincytis

Kiek kuzda mano logika, pridejus dar tris aukas ir issilyginus lekstelems, zmogedra galvos ne apie dovaneles. Isitemps viena auka pas save, ir vel nusvers, kol kas neprides daugiau auku - dvi ar viena, priklausomai nuo idejimo laiko - pries apsikakojima, ar po.

Vat pvz, kas gerbiamam Torinui suteike teise apsimest egzaminatoriumi (duot uzdavinio salyga) ir egzaminuot "vieninteliu teisingu budu"? Loginiu uzdaviniu sprendime galima improvizuoti kiek tik nori, svarbu atsakymas liktu teisingas - logiskas aka nuoseklus.

Toliau pateikta istorija, susijusi su klausimu, pateiktu Kopenhagos universitete per fizikos egzaminą:
- Aprašykite, kaip nustatyti dangoraižio aukštį su barometru.
Vienas studentų atsakė:
- Jūs pririšate ilgą virvę prie barometro galo, tada nuleidžiate barometrą nuo dangoraižio viršūnės iki žemės. Virvės ilgis plius barometro ilgis bus lygus pastato aukščiui.
Šis labai originalus atsakymas taip įsiutino egzaminatorių, kad studentas buvo tuoj pat išmestas iš egzamino. Studentas pateikė apeliaciją, kad jo atsakymas neginčijamai teisingas, ir universitetas paskyrė nepriklausomą arbitrą šiam atvejui ištirti. Arbitras pasakė, kad atsakymas tikrai teisingas, bet jame neatsispindi jokios vertos dėmesio fizikos žinios. Problemai išspręsti buvo nutarta pakviesti studentą ir duoti jam šešias minutes, per kurias jis turėtų pateikti atsakymą žodžiu, kuris parodytų bent menkiausias elementariosios fizikos žinias. Penkias minutes studentas sėdėjo tylėdamas, parėmęs galvą, mąstydamas. Arbitras priminė jam, kad laikas bėga, į ką studentas atsakė, kad jis turi kelis atsakymus, bet negali apsispręsti, kurį pateikti. Kai jam buvo pasiūlyta paskubėti, jis atsakė:
- Pirmiausia galite pasiimti barometrą ant dangoraižio stogo, paleisti jį žemyn ir matuoti laiką, per kurį barometras pasieks žemę. Tada pastato aukštis gali būti išskaičiuotas iš formulės H = 0.5g x t kvadratu. Bet barometrui nepasisekė. Arba jei šviečia saulė, galite išmatuoti barometro aukštį, tada pastatyti jį ir išmatuoti jo šešėlio ilgį. Tada išmatuokite dangoraižio šešėlio ilgį, o po to pastato aukščio apskaičiavimas susiveda į paprasčiausią proporcijų aritmetiką. Bet jei norite tai padaryti labai moksliškai, galite pririšti trumpą virvutę prie barometro ir siūbuoti jį kaip švytuoklę, pirmiausiai dangoraižio pirmame aukšte, po to - ant jo stogo. Aukštis išskaičiuojamas iš skirtumo tarp gravitacijos jėgų T = 2 pi kvadratinė šaknis iš (l / g). Arba jei dangoraižis turi išorines gaisrininkų kopėčias, būtų paprasta lipti viršun ir matuoti dangoraižio aukštį barometro ilgiais, po to juos visus sudėti. Jei norite būti nuobodus ir daryti tai įprastais būdais, žinoma, galite išmatuoti barometru slėgį pirmame aukšte ir ant stogo, o tada konvertuoti skirtumą milibarais į pėdas ir gauti dangoraižio aukštį. Kadangi iš mūsų reikalauja tobulinti proto nepriklausomumą ir taikyti mokslinius metodus, be abejo, geriausias būdas būtų pasibelsti į šveicoriaus duris ir pasakyti jam: „Jei norėtumėte naujo gražaus barometro, aš jums jį atiduosiu, jei pasakysite koks šio dangoraižio aukštis.“
Studentu buvo Niels Bohr, vienintelis danas, gavęs Nobelio premiją fizikos srityje.