Neaiškios kilmės žemėlapis :-/ Sprendžiant iš šriftų, vargu, ar senesnis, nei XVII amžiaus. Galimai, vienas iš vėlesnių laikų bandymų sukurti senovės pasaulio geografijos atvaizdą, t.y., artimas fantastinei kartografijai. Atkreiptinas dėmesys į mistinę Antichtoniją - antichtonų (priešingoj Žemės pusėj gyvenančių žmonių) šalį. Žemėlapyje taip pat pažymėta Indija ir Kinija.

Weltkarte des Idrisi (Idrīsi) vom Jahr 1154 n. Ch., Charta Rogeriana / wiederhergestellt und herausgegeben von Konrad Miller, 1927.

1154 metų Al Idrio (Al Idrisi) žemėlapio kopija, daryta Vokietijos kartografo Konrado Milerio (Konrad Miller) 1927 metais.

Arabiški užrašai pakeisti lotynizuotais (pan., kaip naudojami turkų kalboje). Šiaurė apačioje, Pietūs viršuje (apverstas vaizdas, lyginant su įprastiniu). Žemėlapyje pažymėta labai daug miestų ir uostų, tad nors pasaulio vaizdas keistokas, žemėlapis labai išsamus. Pažymėta ir Baltijos jūra, Danijos pusiasalis. Įdomu būtų, jei kas galėtų identifikuoti miestus ir uostus, esančius baltų žemėse. Man į akis krito tik vienas miesto pavadinimas - "Gintiar", šalia jo - "Ard Tabast" ir "Ard Laslanda" žemės.

Labai gražus hemisferinis pasaulio žemėlapis, vertas to, kat būtų atspausdintas ir pakabintas ant sienos

"A new and elegant imperial sheet atlas, comprehending general and particular maps of every part of the world : principally compiled from the great French atlas, and others of the most distinguished geographers in Europe, forming the completest collection of single sheet maps hitherto published and rendered particularly convenient by opening without folds." Robert Laurie and James Whittle. London, 1808.

Krenta į akis visai kitos valstybių sienos - jau nekalbant apie Vidurio Europą, kur vaizduojama Lenkija veik iki Juodosios jūros bei didžiulės žemės, priklausančios Turkijai. Kinijos Imperija - visai gerokai didesnė, nei dabartinė Kinija, tačiau padalinta į tris dalis: šiaurinę dabartinės Kinijos dalį užima anokie "Kinijos totoriai", matosi ir kita didžiulė totoriška Kinijai priklausanti teritorija, vėliau didžiąja dalimi užimta Rusijos - ten dabar yra Afganistanas, Kasachstanas, Kirgizija ir kitos Vidurio Azijos valstybės. Afrika - veik neištirta ir nepadalinta, vos viena-kita kolonija. Pietų Amerikos išskirstymas - panašokas į dabartinį, bet Lotynų Amerika - ištisinė, vadinasi "Naujoji Ispanija". Vos ne pusė dabartinės JAV teritorijos pažymėta, kaip priklausanti Meksikai. Dalis Australijos pakrantės - vis dar nepažymėta žemėlapyje, o ir pati užrašas ant jos - "Naujoji Olandija". Bet ar atkreipėte dėmesį į tai, ko trūksta labiausiai? Kodėl vietoj Antarktidos pažymėtas kažkoks "Antarkties vandenynas"?

Truputį senesnis žemėlapis - "A new map of the world : with all the new discoveries by Capt. Cook and other navigators : ornamented with the Solar System, the eclipses of the sun, moon & planets &c".

Kitchen, T. Junior. (Thomas), London, I. Evans, 1799.

Irgi nėra Antarktidos - vietoj jos, tiesa, ne Antarkties vandenynas, o Pietų Ledynuotasis vandenynas.

May Bloom 1897 metų žemėlapis-žaidimas. Klondaiko aukso sankaupos buvo atrastos neužilgo po to, kai Rusija pardavė Aliaską JAV. Ir jau per pirmus metus ten buvo iškasta aukso už didesnes sumas, nei iš to pardavimo Rusija uždirbo.

Aliaska buvo atrasta 1741 metais, kai Vitusas Beringas (Vitus Bering) surengė rusų karinio laivyno ekspediciją iš Sankt Peterburgo - tada ir buvo atrastas Beringo sąsiauris, skiriantis Euraziją nuo Šiaurės Amerikos. Priešingoje, nei Čiukotkos pusiasalis, pusėje, buvo Aliaska. Iš Aliaskos parsivežti kailiai pasirodė besą geresni, nei bet kokie prekeiviai kada nors buvo matę. 1784 buvo įkurta pirmoji gyvenvietė bei Rusijos-Amerikos kompanija, kuri pradėjo kolonizaciją. Nepaisant to, per veik šimtą metų taip ir nepavyko gauti iš Aliaskos bent kiek juntamo pelno. 1867 metais Rusija nutarė parduoti Aliaską JAV už 7,2 milijono dolerių - netgi tiems laikams šitai buvo mažytė suma, kaip už šitokį kiekį žemių.

Žemėlapis vaizduoja perduotas teritorijas - U.S. Coast Survey for State Dept., 1867.

Po nepilnų dviejų dešimtmečių, 1896 metais, visai šalia Aliaskos esančiame Kanados Klondaike buvo atrastas auksas. Iškart prasidėjo viena didžiausių ir pati žinomiausia iš visų aukso karštligių - Klondaiko aukso karštligė. Kadangi keliai į tą Kanados teritoriją vedė per Aliaską, vos per keletą metų gyventojų skaičius šioje naujoje valstijoje išaugo labiau, nei per visą ankstesnę jos istoriją. Na, tikslumo dėlei pasakysiu, kad valstijos statusas Aliaskai buvo suteiktas tik 1959, kai ji tapo 49-ąja JAV valstija. Bet tai nesvarbu - daugiausiai sako skaičiai: 1867, kai Aliaska buvo parduota, ten gyveno apie 2500 rusų ir 50000 eskimų bei indėnų, o gyventojų skaičius po pardavimo beveik neaugo - JAV tiesiog laikė ten kelias karines įgulas. Tačiau prasidėjus aukso karštligei, žmonės tiesiog plūstelėjo į šias žemes: vien į Klondaiką 1898 metais jau buvo suvažiavę 40 tūkstančių aukso ieškotojų. Dešimtys tūkstančių kitų ieškojo turtų kitose Aliaskos vietose.

Žemiau esantis 1897 metų žemėlapis buvo išleistas specialiai aukso ieškotojams, norintiems vykti į Klondaiką - jame netgi yra instrukcijos, kiek ir kokių daiktų bei maisto produktų reikia pasiimti bei kiek tai iš viso kainuos.

Japonija kelis šimtmečius pragyveno izoliuotai, atsiribojusi nuo viso pasaulio - bene labiausiai tai lėmė technologiškai pranašesnių europiečių baimė (ilgą laiką šiems išvis buvo uždrausta atvykti į Japoniją ir kuo nors prekiauti - netgi už išsilaipinimą ant kranto buvo taikoma mirties bausmė). Viena iš pasekmių - milžiniškas atsilikimas mokslo srityje.

Šis 1785 sukurtas japoniškas pasaulio žemėlapis buvo tiesiog fantastiško lygio (nejuokauju - jau dėjau gan tipiškai atrodantį vėlesnio laiko japonų pasaulio žemėlapį, kuris net į žemėlapį nepanašus). Tokį aukštą "tikslumą" gauti japonams pavyko todėl, kad jie kažkokiu būdu gavo kinietišką maždaug 1650 metų pasaulio žemėlapį, kuris, savo ruožtu, buvo dar senesnio europietiško žemėlapio kopija. Viso gavosi maždaug 200 metų atsilikimas nuo pasaulio (palyginimui - papildytus naujais geografiniais duomenimis žemėlapius europiečiai išleisdavo vos ne kasmet).

Nepamatęs savo akimis, juk net ir patikėt negalėtum, kad taip galėjo būti, tiesa?