Mdaa..Grįžk tu namo, Penelope..

asha, jei tiktai galėčiau,
daiktelius sudėčiau,
Į laivelį sėdus,
Pas tave parlėkčiau...

O dabar belieka stovėti ir žiūrėti į vandenyno tolį.

Buvo vasara, šienas kvepėjo,
Ir balti iki žemės žiedai.
Bet palauk, o tai ji jau išėjo,
Gal ne taip supratai, išgirdai...?

Juk ruduo dar tik vakar čia buvo,
Spardėm kojom auksinius lapus.
Ką, pernykščiai lapeliai supuvo,
Reiškia greit vėl tvarkysim kapus?

Buvus vasara virs tuoj į sniegą,
Nepalikdama pievoj pėdų.
Medžiai gyvastį keis greit į miegą,
Nusikratę baltųjų žiedų....

Man patinka..

...Nepastebėjai, tu manęs nepastebėjai,
Ar bučiau pasipuošus, ar gėle žydėčiau.
O mane nešė paslaptingi meiles vėjai
Ir akys ašaromis žiba, juokčiaus ar liūdėčiau...

Kuo tau neįtikau niekaip nesugalvoju,
O gal mūsų gyvenimo keliai skirtingi?
Ir vėl pagalvę ašarų žiedais nukloju,
O tu net galva suktelti į mane tingi.

Šypsais visiems, tik mane tai neliečia,
Nes Tavo akys kažkaip pastebėt nenori.
Nepastebi širdies kuri tau moja, kviečia,
Užsisuki ir išeini, trumpai pasakęs sorry .......

Irmute, švelniai skamba ...

O kartais liūdna, slepias žvaigždės už migloto ruko
Ir nežinai iš kur tikėtis debesio, iš kur lietaus.
Kažko nutilo mintys, gal kažko tiesiog pritrūko,
Gal tos vienintelės žvaigždės iš rudenio dangaus.

Kai jos nėra ir kitos žvaigždės visiškai nešviečia,
Nebėr pašvaistės ir širdį taip sujaukta, sunku.
Sumindžiota, paniekinta ir niekas nebekviečia,
Belieka džiaugtis tuo rudens užkimusiu rūku.

Jei vėjas nešukuotų plaukus, eičiau susivėlus,
Nagais įkibusi į rūką į išblėsusias žvaigždes,
Gal būt apsvaigus, gal lietaus lašų prigėrus,
Mokinčiaus vėl iš naujo aš gyvenimo raides.

Užjaust nebus kam, nors man to juk ir nereikia,
Tik neatimkit rūko šito ir nelieskite rudens.
Tegu po to sumindo, nesvarbu, tegu prakeikia,
Aš vėl uždegsiu žvaigždę ten ant vienišo akmens...
***************

Išeisiu rudeniu plačiu, nualinta žiauraus likimo,
Čigonės burtais netikėjus, tik giliais sapnais.
Pavargusi nuo rūpesčių ir nuo kasdieninio lėkimo,
Išskrisiu vieversiu į rudenį plačiais sparnais...

Neliūdėk, Irmuk..Mes tave mylim..