Maryte
Pagaliau atėjo TAS laikas, kai žmogus stipriai įkvėpi ir pasiryšti kažką padaryti. Taip, padaryti. Tikiuosi mane teisingai supratot
. Aš pagaliau pasiruošęs TAM žingsniui. Net nežinau nuo ko pradėti. Kaip jums papaskoti. Tai nešiaip paprasta istorija. Tai daugiau nuotykis.
Tai vat. Viskas prasidėjo nuo Marytės. Na nešiaip Marytės, bet Mėlynakės Marytės. Jei manot, kad akių spalva nelabai ką keičia tai jūs labai klystat. Nes akys tai sielos veidrodis, kuris apie žmogų pasako daugiau, nei pats žmogus norėtų. Na, bet nenukrypstant nuo temos reikėtų pasakoti toliau. Aaa, taip jos plaukai buvo tamsiai juodi ir ilgi. Jus dabar galvojat, kad aš šiaip sau ją apibūdinu? Jei nesuprasit, kaip ji atrodo tai nežinosit kodėl pradėjau apie ją pasakoti. Taigi kartą gyveno Mėlynakė Marytė. Ne... ji nebuvo našlaitė... turėjo ir tėtį ir mamą. Na kaip aš galiu pasakoti toliau jei jus skaitote tokiu ,, viską žinančiu žvilgsniu“? Nieko jus nežinot todėl nusiraminkit... atsineškit karštos kakavos su pienu... patogiai atsisėskite ir aš jum papasakosiu kas man nutiko su ta gražia, mėlynake, žavia būtybe.
Viena diena aš vaikščiojau parke. Taip, tame kur šuniukai palieka savo fekalijas. Nėra ko čia susiraugti... viskas gerai... man sloga tą dieną buvo, todėl ir galėjau ten vaikščioti. Tai va... einu aš sau pro suoliuka, kai staiga mano žvilgsnis užkliuvo už pačios gražiaus iš mano matytų būtybės. O aš jų matęs ne tiek ir daug. Ji ėjo grakščiai, ka ten grakščiai ji tiesiogine to žodžio prasme plaukė per žolę. Aš kaip būdamas labai drąsaus būdo sekiau ją už poros medžių. Ne todėl kad bijočiau, bet šiaip yra smagu kai išsivaizduoji jog niekas tavęs nemato, nors ištikrųjų visi sukinėja pirštus prisidėja prie galvos. Kažkoks keistas įprotis žmonių. Taigi sekiau aš ją kelis kvartalus, kol galiausiai pasiryžau prieiti prie jos ir užkalbinti:
-Labas, kaip sekas.
Išlemenau vos vos. Bet tyla. Ji nieko man neatsako.
-Emmm, tu turbut nelabai kalbi? Nieko aš kalbus ir net perdaug. Manau turėtume sutarti.
Vis vien tyla. Man jau pasidarė neramu. Gal ką netaip pasakiau? O gal ji nemoka Lietuviškai?
-Hi, how are you? Mmm Are you from USA?
Jau darosi baugu. Kas gi šiais laikais nesupranta anglų kalbos? Aaa? Parodikit man tą žmogų.... Taigi man jau pasidarė tikrai nejauku. O Rusiškai aš pats nelabai kertu. Tai pradėjau kažką tai burnoj voliot:
-Privet....guten Tag…
Ai visai susinervinau, kad su manim nesikalba ir pradėjau eit link namų. Bet pastebėjau, kad ji nuo manęs nesitraukia ir seka paskui mane. Visai susipainiojau ir nieko nesupratau. Nuėjau iki namų, o ji paskui mane. Man jau ir nejauku pasidarė. Gal ji įsižeidė ir nori man ką nors padaryti. Aš įėjau į namus, o ji išpaskos įsekė. Nuėjau į virtuvę, o ji irgi. Tik nutiko vienas nenumatytas dalykas. Virtuvėje stovėjo mano mergina. Ir sprendžiant iš jos minos nebuvo labai patenkinta. Ji pradėjo ant manęs rėkti:
-Ir vėl parsivedei namo kalęęę!!!!!!!! Kas su tavim negerai? Baik tu vieną kartą rūkyti tą žolę. Nematai, kad tau jau smegenėlės apsinešę. Pažiūrėk ant tos kalės pasaitėlio ir paskambink savininkui, kad pasiimtų. Kiek galima?! Jau trečias kartas šią savaitę.
Taigi aš gražinau ją savininkui... ir sužinojau, kad jos vardas Maryte. Taigi prisiekiau sau, kad daugiau niekada nežiūrėsiu tik į akis ir plaukus... Beto supratau mano manymu svarbiausia dalyka šioj žemėj... Jei turi mergina, tai nežiūrėk... ai ne čia nešitas dalykas... žodžiu kaip ten bebūtų vaikai nerūkykit iš parko prisiskintos žolės, o geriau nusipirkit iš patikimo dilerio.
Ai tiesa vos nepamiršau kodėl pradėjau rašyt šitą blevyzgą. Mane įkvėpė vienas žmogus. Taip tikrai man rodos žmogus. Todėl tam žmogeliui ... o gal gyvūnui? Ne, man rodos tai buvo mergina
Kaip ten bebūtų šitas kūrinys skirtas Irmai (Marytei Mėlynakiai).
P.S. Irma> tik nedrįsk dėl ko nors įsižeisti.
net nemėgink geriau.
P.S.S.Skirta Irmai ir Marytei
(Kica klius dar tau
)
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
