bet čia J. Biliūno "Kliudžiau", o ne tractoriaus

red_line> na, tai ir klausiu...gal J.Biliunas nukopino nuo tractor?:):)

Ne, mano buvo bishkelį kitokia... Jei įdėsiu į čia, tai pagadins kraupią ir nykią čia Biliūno sukurtą nuotaiką, nes mano kūrinėliai biškį fantasmagoriški.

tractor> o gal visgy indek..a?:)

Gerai, įdėsiu dvi. Kad būtų liūdniau.

Iš internetinio apsakymų rinkinio "Miglės pasakos", antro leidimo.

-----------------

Kliudžiau
(Pasaka Biliūnui atminti)

Vieną kartą, kai buvau dar mažas, mes, vaikai, atostogaudavome kaime. Ir ten turėjome baltą katytę. Ji buvo labai gera ir mus labai mylėjo. Ir mes ją irgi labai mylėjome, glostydavome ir duodavome jai maisto. O ji žiūrėdavo žvilgsniu mums į akis ir murkdavo bei glaustydavosi prie kojų. Ir užtat mes ją labai mylėjome ir ji buvo mums labai brangi.

Ir štai vieną kartą buvo gražus saulėtas vasaros rytas. Aš virtuvėje valgiau sumuštinį. Ir atbėgo katytė. Ji ėmė murkti ir glaustytis prie kojų. Tada aš susinervinau, paėmiau plaktuką ir kelis kartus trenkiau katytei per galvą. Katytei suskilo kaukolė ir ji parkrito. Paskui gailiai sukniaukė ir nušliaužė į krūmus... Po kelių valandų ji numirė...

Man buvo taip liūdna... Aš ilgai verkiau ir labai jos gailėjausi...

---------------------

Dėdulės gimimo diena

Vieną kartą gyveno tokis dėdulė. Turėjo jis tris vaikus, žmoną ir laimingai
gyveno. Ir vaikučiai jį mylėjo, ir žmona, nes jis buvo labai geras, bet neturtingas. Bet jis buvo labai darbštus, todėl jaukų butuką buvo įrengęs. Ten jo vaikai ir žmona su juo gyveno. Ir tas dėdulė dirbo labai daug, kad išlaikyti šeimą. Ir jei kas būdavo dar didesnis vargšas, tai jis visada padėdavo, nes buvo labai doras ir užjausdavo kitus. Visi jį mylėjo.

Nu, ir kartą vakare buvo jo gimtadienis, todėl jis po sunkios darbo dienos su draugais užsuko į bariuką, išgėrė vieną bokalą alučio, nes buvo jo šventė, ir tada ėjo namo. Visai nedaug išgėręs. Ir pro šalį važiavo mentai. Tai jie sustojo ir sako tam dėdulei:
- Tai kur eini?
- Namo, pas žmoną, vaikučius...
- Tai tu girtas?
- Ne, aš tik truputį išgėręs...
Tada mentai iššoko iš mašinos ir ėme pyzdinti tą dėdulę su bananais. Daužė per
galvą, per šonus, per pilvą, per nugarą. Sudubasino, įmetė į savo kazeloką ir išvežė už miesto. Į šiukšlyną. Ir ten išmetė. O dėdulė buvo jau senas, ir sveikata jo buvo jau silpna. Mentai, bepyzdindami, jam sulaužė šonkaulius ir kojas, todėl jis negalėjo net pašliaužti. Jis gulėjo ir galvojo apie namus, vaikučius, jo belaukiančią žmoną... Ir tyliai verkė...

Atėjo naktis, atšalo... Ryte bomžai aptiko žmogelio kūną, iškratė jo kišenes ir užvertė šiukšlėmis, kad nieks nerastų ir jų neapkaltintų. Ir nei žmona, nei vaikai, daugiau niekad jo nematė...

oj...

Malonu, kad sugebėjau kažką pakraupinti... Bet iš tiesų ten juoktis reikia, ten juodas humoras toks.

reikejo daugiau smulkmenu..butu tada juokingiau;)