Velykų išvakarėse mes visi šitą paukštį daugiau ar mažiau prisimename.daugiau, nei kitus paukščius.

Vieniems neišvaizdi, kiti abejingi jos grožiui, o kokia močiutė, važiuodama į kelionę, tašėj ir vištą vežasi..

Sako, kad višta skaičiuoti moka.Na, taip, moka, kaip kompiuteris, pažįsta 0 ir 1 tai tikrai. Paruoštoje gūžtoje ji kiaušinių nededa, ieško savo slaptos vietos. Bijo priešų. Visada dės kiaušinius, jei lizde bus 1 kiaušinis, o jei 0, eis ieškoti kitos vietos, įtardama, kad jos lizdą aptiko priešai.
Jos peri, sudėjusios daug kiaušinių, kartais po kelis kartus per metus. Tada šeimininkai jas maudo vandeny.Geriausiai išsirita viščiukai iš slapta sukrautų lizdų, kai peri pasislėpusi. Viščiukai būna atsparesni. Vištos moka labai ginti savo vaikus, būna aršios, gali akis iškapoti. Todėl dažnai galima pamatyti vištą laisvai besivedžiojančią viščiukus- labai mielas reginys, kaip ji juos maitina.

Yra toks posakis-žioplas kaip višta. Pažiūrėkim, ar tikrai. Biologai bandė vištos atmintį. Pabėrė vištai kas antrą grūdą netikrą. Višta lesiojo, lesiojo, paskui ėmė lesti tikruosius grūdus, pastebėjusi apgaulę. Dėjo kas trečią tikrą grūdą. Višta vėl susiorientavo.Ir taip iki 4 . Na, ne tokia jau ir žiopla:))
Kieme, kur auga vištos, būna ir gaidys. Skaičiuojama, kad 8 vištoms reikia vieno gaidžio.

Jei jų yra per daug- neišvengiamos kautynės tarpusavyje, nes nepasidalija....vištomis..
Kas jau kas, bet gaidys labai gano savo haremą- vištai į šoną- ni ni..Tuoj gauna snapu į skiauterę. Gaidžiai nepainioja savo haremo su kitu.., na nebent kartais.Žodžiu, 100% patriarhatas.Yra tokių, kurie puola ir ant žmogaus, gal kam teko tai patirti?

Žmogus šiame paukštyje mato ne tik gyvą gyvūną-paukštį, bet ir maistą. Jej, ko tik iš paukštienos nedarome...Nors ir turėjome visokių grėsmių dėl paukščių gripo, visvien neišsižadėjome..

O Velykų stalą puošia pagarbiausioj vietoj- margutis.. Dėl kiaušinio..yra ir populiarus klausimas- kas pirmiau atsirado- višta ar kiaušinis?

Ką žinote jūs apie vištas? Posakius, papročius, apskritai? Tiks ir foto..

Sako, kad būna, jog višta ima giedoti kaip gaidys , vietoj savojo karr karr. Šeimininkams toks dalykas nepatinka- sklando posakis, kad toks giedojimas prieš didelę nelaimę. Vienos moteriškės imdavo tokią vištą , nešdavosi prie namų slenksčio ir kūlvirsčia ją ridendavo nuo slenksčio tolyn- kad nelaime į namus neužsuktų....ir .. į puodą. Tas paprotys liko senųjų žmonių , mūsų senelių tarpe, jaunesni gi tokiais dalykais nebetiki. O ir vištas mažai kas pulkais beaugina. Išimtis baltosioms didžiosioms- broileriams- jos auginamos mėsai.

O dabar klausimėlis jums- ką bendro su višta turi Vištakumas? (liga tokia)

Esat pastebėję, kaip elgiasi vištos pavakare? Jos nebemato. Ir gali tapti lengvu grobiu bet kam.Nesunku jas pagauti ir žmogui.Todėl temstant visos palaidos vištos grįžta namo. O uždarytas tuo metu šeimininkai drąsiai išleidžia , niekur nepabėgs- gromuliui akmenukų pasilesioja prie vištidės durų. o paskui ramiai sueina į savo nakvynės vietą...


Painternetinau, negi geriau sugalvosiu, nei čia pasakyta?
http://www.akiugydytojai.lt/vistakumas.htm

Vištakumas – tai blogas matymas tamsoje. Viščiukai naktį nemato, nes neturi tinklainėje stiebelių. Stiebeliai yra nerviniai elementai, nuo kurių priklauso matymas tamsoje.

Blogai matome tamsoje, kai:

1. trūksta vitamino „A“. Mūsų šalyje ši avitaminozė labai reta.
2. sergame genetiškai nulemtomis tinklainės ligomis (pvz., pigmentiniu retinitu, choroideremija, tinklainės distrofijomis), kai sutrinkusi tinklainės stiebelių veikla. Šios ligos gana retos.

Prieblandoje išsiplečia vyzdžiai, akys blogiau fokusuoja, todėl blogiau mato tie, kurių akiniai per silpni ir tie, kurie akinių nenešioja, nors reikėtų. Todėl reikia pasirūpinti tinkamais akiniais.

Seniau buvo toks paprotys- kai atvažiuodavo piršliuosna pas mergelę, tai numesdavo ant grindų adatą. Jei ši jos nematydavo pakelti, piršleliai jau žinodavo, kad brokauna nuotaka. Dar ir šiandien, bet labai jau retai, gėdijamasi akinukų, ypač paaugliai vengia juos nešioti.Visgi gilios to nemėgimo ir kompleksų šaknys.
Merginos kaip tik dažnai žvalgosi į akiniuotus vyrukus- galvoja, kad mokytas, protingas, išmintingas.
Ne kartą yra buvę, kad žmonės akinius tyčia nešioja, dėl solidumo, su paprastais stikliukais..