Murenos (lot. Gymnothorax) - gan artimos ungurių giminaitės, besiveisiančios šiltesnėse jūrose - jų pilna visur, kur tik nebūna šalčio, o vanduo sūrus - ir Afrikos, ir Indijos, ir Amerikos pakrančių vandenyse. Taip pat - ir Viduržemio jūroje.

Murena, kaip žuvis, turi kelis išskirtinius bruožus - jos dantys yra nuodingi - kai kurių rūšių murenų įkandimas gali per kelioliką sekundžių suparalyžuoti žmogų, jos gyvena urvuose, nepaisant plėšrumo, labiau mėgsta dvėselieną, nei gyvą maistą. Murenos keičia spalvą, priklausomai nuo aplinkos, ir, kas keisčiausia - moka sukioti galvą: ir į šonus, ir netgi aukštyn - žemyn. Tai, ko gero, vienintelė galvą sukioti mokanti žuvis pasaulyje.

Mokslininkai išskiria iki poros šimtų skirtingų murenų rūšių, tačiau aiškaus skaičiaus niekad nepasako - neretai daromos prielaidos, kad yra vos kelios murenų rūšys, tuo tarpu spalviniai ir kiti skirtumai susiję su murenų prisitaikymu: vienur jos tampa spalvotomis, kitur - baltomis ar juodomis, trečiur - išvis panašiomis į kažkokius rudus pagalius. Panašiai, kaip ir unguriai, murenos slepia savo dauginimosi būdus - yra netgi teorija, kad murenos neršia kartu su unguriais, Sargasų jūroje, o kita teorija net teigia, kad ungurių lervos, pasilikusios jūroje, ir tampa murenomis, tuo tarpu pakliuvusios į gėlą vandenį - tampa įprastais unguriais. Tiesa, pastaroji teorija atrodo menkai įtikėtina...

Natūraliomis sąlygomis murenos išauga iki 2-4 metrų ilgio bei 10-40 kilogramų svorio, nors dažniau pasitaiko truputį mažesnės. Kaip ir daugelis kitų žuvų, murenos gali augti visą gyvenimą, o išgyventi jos įstengia mažiausiai kelias dešimtis metų. Taigi, nors ir retai, bet pasitaiko dar didesnių egzempliorių, kai kada - net ir 6-8 metrų ilgio. Netgi nedidelė murena turi nepaprastai stiprius žabtus - gan nereti atvejai, kai pernelyg drasiems turistams - nardytojams, akvalangistams nedidukės (0,5-1,5 m ilgio, kelių kilogramų svorio) murenos nukanda pirštus. Didesnė (2-3 metrų) murena savo žabtais gali nukąsti netgi ranką. Tačiau ne tiek pavojingi jų tvirti žabtai, kiek nuodai - nors ne visos murenų rūšys yra nuodingos, kai kurių nuodai yra tokie stiprūs, kad net įkandus pusmetrinei žuviai, žmogus gali būti suparalyžuotas ir nuskęsti. Beje, tokių atvejų irgi nemaža - murenos plaukiančio žmogaus koją neretai palaiko žuvimi ir puola.

Labiausiai man įstrigęs pasakojimas apie murenas yra labai senas - esą dar Romos Imperatorius Kaligula ėmė auginti šias žuvis vienoje įlankėlėje, kur šerdavo jas nepaklusniais vergais. Dėl didžiulio kiekio maisto murenos išaugo milžiniškos, kaip tikros jūrų gyvatės, ir įmestus vergus suplėšydavo į gabalus, nutraukdamos kojas ir galvas. Kita legenda pasakoja, kad kažkurį iš imperatorių toms murenoms į tą pačią įlanką įmetė įsiutę vergai. Murenos nepajuto jokio skirtumo ir patenkintos surijo savo šeimininką. Reikia manyti, šios imperatoriškos murenos buvo tikrai ne mažesnės, nei kokių 5-6 metrų...

Ir pabaigai - dar vienas faktas: daugelis istorikų mano, kad Viduramžių legendos apie milžiniškas jūrų gyvates - tai pasakojimai apie murenas: kadangi šios išskirtiniais atvejais gali užaugti iki 8 metrų ilgio, senais laikais šios plėšrios nuodadantės žuvys galėjo jūreiviams kelti tikrą siaubą.

Nors murenos ir baisiai klaikios, daugelis jų yra baisiai gražios (Beje, mažutes murenas augina Klaipėdos jūrų muziejaus akvariumuose - verta pažiūrėti - tai bene gražiausios iš ten esančių žuvų).

Taigi, dar keli paveikslėliai

Murenos gan primena gyvates bei smauglius - suryti jos sugeba tiek, kad tampa nepaslankios ir tingios, kelias dienas virškina maistą. Dėl to, kad murenos dažniausiai būna sočios, aplinkinės žuvys dažniausiai murenų nevertina, kaip pavojingų, tuo pačiu - murenoms būna lengva jas pagauti. Murenos medžioja naktį - būtent tada jos būna pačios aktyviausios. Dieną jos snaudžia ir dažniausiai beveik nekreipia dėmesio į aplinką. Todėl kai kuriose tropikų salose daugelis akvalangistų-mėgėjų sau darosi pramogą - maitina apsnūdusias murenas, jausdamiesi kietuoliais. Tačiau gerai, jei vietinės murenos būna sočios ir iš nenuodingų rūšių...

Čia - gan žiaurus filmukas apie tai, kad net ir dieną, apsnūdusi murena gali būti labai pavojinga. Murenos ilgis - apie 1,5 metro, t.y., ji nėra labai didelė. Tačiau palaikiusi žmogaus pirštą maisto gabalėliu, jį akimirksniu nukanda.

<object width="425" height="350"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/jqRf6yXkNpo"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/jqRf6yXkNpo" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="350"></embed></object>

Kiti pora filmukų - apie medžiojančias murenas: jos drąsiai puola gerokai už save didesnę žuvį, kuri nuo kelių įkandimų suparaližuojama... Tarp kitko, daugelis narų murenų gūžtas ir aptinka pagal aplink esančius žuvų lavonus... Vėlgi, atkreipkit dėmesį, kaip murena suryja skorpionžuvę, kurios spygliai yra nuodingi - nuo kitų plėšrūnų tai padeda, bet ne nuo murenų. Ir dar - lyg ir atrodančios lėtos, murenos sugeba nedidelį nuotolį įveikti tiesiog akimirksniu, šokdamos prie savo aukos, kaip spyruoklės.

<object width="425" height="350"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/trEzG8yEP7I"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/trEzG8yEP7I" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="350"></embed></object>

<object width="425" height="350"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/YAHfvAzC0VQ"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/YAHfvAzC0VQ" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="350"></embed></object>

Galų gale, pabaigai - viena murenų anatomijos ypatybė (beje, mokslininkų gan neseniai atrasta): murenos turi dvigubus žabtus: priekiniai yra naudojami pagauti žuviai, o vidiniai - kaip spėjama, padeda ją nutempti į skrandį.

<object width="425" height="350"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/PrMFPkpxe2Y"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/PrMFPkpxe2Y" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="350"></embed></object>

Man jos atrodo tinginės ir tuo pačiu kelia baimę..Kaip ir unguriai..

Asha, tik labai sėkmingi grobuonys gali sau leisti būti tingiais Būtent todėl murenos ir tapo legendinėmis jūrų baisuolėmis

Tarp kitko, dar vienas momentas - murenos tikrai išskirtinės anatomiškai - jau rašiau, kad tai vienintelės žuvys, mokančios sukioti galvą. Taip pat - jos yra vienos iš kelių rūšių, sugebančių mėsą atplėšti gabalais (tiesa, efektyviausiai tai daro piranijos) - tai viena iš priežasčių, dėl kurių murenos visiškai nesiskaito su savo grobio dydžiu: jei praryt nesugebės, tai sudraskys gabalais ir visvien suris. Galų gale, dar pora dalykų: murenos neretai gyvena būriais, puldamos tą pačią auką kartu. Ir dar - jos yra vienos iš nedaugelio žuvų hermafrodičių, gebančių keisti savo lytį pagal poreikį (t.y., patinai, esant patelių trūkumui, gali patys tapti patelėmis).

Murenos, ypač - mažesnių, spalvotesnių rūšių - tai gan populiarios akvariuminės žuvys. Tarp kitko, visai nereiklios maistui - puikiausiai maitinasi padvėsusiom silkėm, pieniškom dešrelėm, supuvusia mėsa ir pan..

Ir dar - jos yra vienos iš nedaugelio žuvų hermafrodičių, gebančių keisti savo lytį pagal poreikį (t.y., patinai, esant patelių trūkumui, gali patys tapti patelėmis).

Niekad nebūčiau pagalvojusi, tai man naujiena.
Ir dar, ar valgomos tos žuvys-pabaisos, kad žinočiau, jog nepirkt?

Kiek žinau, murenos nėra valgomos. Bent jau daugumos rūšių murenos. Ir bent jau Lietuvoj jų nebūna O šiaip - daugelio murenų mėsa yra labai nuodinga - atkreipk dėmesį į vieną filmuką, kur murena surijo skorpionžuvę - tosios dygliai pakankamai nuodingi, kad įsidūrus koją, kelias dienas vaikščiot negalėtum. O murena ją surijo su visais dygliais. Tokių surytų žuvų toksinai kaupiasi plėšrių žuvų organizme. Atitinkamai, plėšrių koralinių žuvų mėsa visada būna nuodinga.

Tarp kitko, da vienas momentas, kurį išskaičiau - pasirodo Loch Neso pabaisa, pagal vieną teoriją, tai tiesiog didelė, kol kas nežinomos rūšies gėlavandenė murena, galinti būti apie 2 ar daugiau metrų ilgio. Šią teoriją patvirtintų ir atrasti keisti, visiškai driežams nebūdingi dantys, įstrigę kažkokioje valtyje, kurią Loch Nesė užpuolė, ir keistas šios vandens gyvatės sugebėjimas mėnesius neiškilti virš vandens - pastarasis dalykas pilnai paneigia, kad Loch nesė galėtų būti koks nors driežas ar dinozauras.