Šiaip tai tikrai sutinku, kad tie vaikai eina ir kiša nagus kur negalima po to kalčiausias lieka šuns šeimininkas, nu bet taip jau yra, reikia šuns nepalikt prieinamoj vietoj (ne savo valdoj), o paleistą šunį, kad ir kaip jūs juo pasitikit negalima laikyt patikimu (vis tik tai gyvūnas) ir pykt ant žmonių, kurie priekaištauja negalima.

O vat tas atvejis kai lindo per tvorą tai jau visai aš nesuprantu tokių žmonių įžūlumo apskritai, nors šiaip giminaičiai stručius augino, tai visi kažkaip įsivaizduodavo, kad ten savaime kažkoks zoo sodas, apskritai ateina, gražiai vartelius atsidaro ir vaikšto ištisą dieną, o užėję nė kriu kriu nepasako. Blogiausia tai, kad reikia dar ir prižiūrėt tuos lanklytojus, nes dažnas savo atsineštu maistu maitina, arba net alum girdo, žodžiu nuodija. Žodžiu, žinokit tiesiogine prasme saugokit ir savo šunis nuo žmonių .

O man buvo atvejis (itariu daugelis nepagirs). Ejau ramiai, nieko nelieciau, nuotaikos ner (neprisimenu kodel), visas piktas. Cia is uzkampo atbega tokia shavka (bolonke kazkokia tai) loja apsiputuojusi, prie koju strakalioja. Seiminkas kazkur toleliau, stovi ruko. As ta bolnke kaip spiriau is kojos, kiek jiegu turejau. Nuleke keleta metru ir pas seimininka verkdama. Tas pradejo mane aukleti kaip su gyvunais elgtis. Kazka pasakiau jam negero, ir uzsiminiau, kad preziuretu savo augintinius, ir nuejau savo reikalais. Stai tokia istorija. Butu ten koks vilksunis tai tikrai stoveciau apsishikes.

balvonas> nu žinai - žodžių trūksta. o jei vat aš eičiua prastos nuotaikos, netyčia užkliūčiau, o tu aprėktum ir aš taip kumšteliu į snukutį? A?

Šunys, kiek teko pastebėt, labai nemėgsta išgėrusių žmonių . O tai įvyko 1979 m. Balvonas, susipyko su tais draugais, kurių nepažįsta, ir su kuriais negėrė, bet gavo bauda už tai, kad vairavo traktorių išgėręs ir ėjo visas piktas namo...

Be to jie žino ką tu padarei aną vasarą

Mane ypač žavi, kai vedžioja į veršius panašius šunius palaidus, be antsnukio. Ir kai tie pradeda lot ar puola ant tavo šuns (vedi jį su pavadėliu) - šeimininkai kaip taisyklė sako: "na, nebijokit -mano šuo geras, nekanda". Užtat mano šunėkas bijo ir ginasi, o tada jau pjautynės. O vienas dar mėgsta sakyt - jūs neisterikuokit, maždaug nenervinkit mano šuns...

Dabar atsakykite ar yra mano kalte??? Gal kaltas seiminkas, kuris nepriziurejo savo suns??? Kur buvo pavadelis??? Jei be pavadelio, kodel nesudrausmino??? As ka, neturiu teises gintis nuo uzpuolusio sunniuko??? O jeigu jis butu ikandes??? Nejau tik mano kalte yra tame???
Manau kaltas yra seiminkas, kuris pilnai atsako uz savo augintini.

Balvan, tavo pusėje . Pavadėlio reikia ir antsnukio!!! Šeimininkui taip pat.
Mano mamą toks šuo -veršis ne tik sukandžiojo, bet ir atsikando mėsos gabalus iš kojų. Randai liko baisiausi. O šeimininkas, pats šuo, geras buvo iki tol, kol viskas nurimo, net tvarsliavos ar vaistų pokelio nenupirko. Paskui dingo-išvažiavo į užsienį. Ir papūsk jam subinėn O žinot turbūt, kaip gyja šuns įkandimo žaizdos? Ilgai , varginančiai, skausmingai ir nuobodžiai. Daugiau kaip pusmetį. Tvarsliavų kilometrai, vaistų -tašės. Ko jau ko, palaidų šunų bijau kaip kaži ko. Musiet šautuvą tam tikslui reikia turėt ir nubildint..oj..Biškį macniai parašiau, ane?