Pirmieji balistinius kompleksus traukiniuose ėmė kurti amerikiečiai - mobilus raketinis kompleksas tampa faktiškai nesusekamu, atitinkamai - ir nesunaikinamu. Visgi, amerikiečiams tokios sistemos pernelyg nepasiteisino - JAV naudotos vidutinio nuotolio geležinkelinės raketos nebūtų galėję pasiekti SSRS, tuo tarpu Vakarų Europoje traukiniais vežioti branduolinių raketinių aikštelių niekas neleido.

Sovietai, pradžioje atsilikę, vėliau šiuo atžvilgiu smarkiai aplenkė JAV: vidutinio nuotolio raketas ėmė montuoti ant didelio pravažumo sunkiasvorių vilkikų, o traukiniuose įstengė įrengti net ir tarpžemynines balistines raketas.

Tokių traukinių Sovietų Sąjunga pagamino dešimtis, o gal ir daugiau, kiekviename traukinyje dažniausiai būdavo keturios balistinės tarpžemyninės raketos, ginkluotos 1-4 branduolinėmis galvutėmis, keli aprūpinimo vagonai, taip pat - valdymo centras ir vagonai apsaugai. Branduoliniai sąstatai važinėdavo po visą SSRS teritoriją, stabteldami pasirengimo vietose ne daugiau, nei savaitei. Vėliau sąstatas važiuodavo į kitą vietą. Slaptumo dėlei traukiniai važiuodavo įprastais civiliniais maršrutais, sustodavo išimtinai civilinėse geležinkelio stotyse.

Tam, kad traukiniai būtų neidentifikuojami, jie būdavo itin gerai maskuojami - visi vagonai būdavo apipavidalinami, kaip vagonai-refrižeratoriai, skirtumas būdavo tik toks, kad dalis vagonų būdavo keliom dešimtim centimetrų aukštesni už įprastus, be to, dalis "refrižeratorių" turėdavo smulkiomis grotelėmis apkaltus langus. Tam, kad keltų mažiau įtarimų, branduoliniai traukiniai nebūdavo kaip nors viešai saugomi, jei neskaitysim to, kad aplink juos sukiodavosi šiek tiek kareivių.

Skirtingai, nei įprasti vagonai, raketas turintys yra pastatyti ant keturių vežimėlių, t.y., viso ant 16 ratų - šitai padaryta tam, kad vagonas ir bėgiai galėtų atlaikyti nežmoniško stiprumo apkrovas, kylančias raketos starto metu. Tarp kitko, įprasti vagonai tiek ratų niekada neturi. Dar vienas įdomus tokių "refrižeratorių" bruožas - keleiviniams vagonams būdingi praėjimai tarp vagonų.

Viešai apie tokių traukinių egzistavimą SSRS pradėta kalbėti tik apie 1988-1989 metus, kai apie tai ėmė triūbyti viso pasaulio laikraščiai, bet ir tai, Sovietų Sąjunga tokius traukinius neigė bene iki 1990 metų.